Panevėžį reprezentuojantis Juozo Miltinio dramos teatras atšalus orams tampa kankinimo įstaiga
Praėjusį savaitgalį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras žiūrovus pradžiugino puikia premjera – tragikomedija „Žemės mokestis”. Deja, ne vienam žiūrovui labiau negu pati pjesė ir aktorių vaidyba įsiminė salėje tvyrojęs kraują stingdantis šaltis.
Nepritaikytas Lietuvai
Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotojas bendriesiems reikalams Vaidotas Rutkauskas LŽ teigė, jog teatro aktoriai ir žiūrovai žiemomis šaltį kenčia jau nuo Nepriklausomybės laikų. Pastarosios premjeros vakaras šiuo atžvilgiu buvo ypatingas tuo, kad vaidinimas be pertraukos truko porą valandų. Per kitus spektaklius po pirmo veiksmo žmonės paprastai skuba šildytis į bufetą, į salę atsineša viršutinius žieminius drabužius. Šįsyk gana ilgą laiką kęstas šaltis tapo nebepakenčiamas.
Rutkausko teigimu, prieš 39 metus pastatytam, tuomet moderniausiam Lietuvoje teatrui niekas nekūrė individualaus projekto. Likimo ironija lėmė, kad šiaurinėje Europos dalyje statomam teatrui buvo parinktas projektas, skirtas įgyvendinti Azijos pietuose – Taškente.
Teatralai prisimena amžinatilsį architekto Algimanto Mikėno, kuris vadinamąjį Taškento projektą pritaikė Panevėžiui, žodžius, esą jis pernelyg didelė prabanga Lietuvai.
Sulaukia priekaištų
Kad statinys skirtas šiltiems kraštams, pasak Rutkausko, liudija ir tai, jog teatre įrengta itin sudėtinga ir galinga, tačiau visai nereikalinga, o dabar ir moraliai pasenusi kondicionavimo sistema. Pastarąjį kartą ji buvo įjungta per teatro įkūrėjo Miltinio šermenis karštą 1994-ųjų liepą. Lietuvos sąlygoms nepritaikytas plokščias pastato stogas nuolat kiauras, 24 metrų aukščio bokštas, kuriame laikomos spektaklių dekoracijos ir sumontuotas apšvietimas, yra nešildomas.
Teatro vadovo pavaduotojas teigė, kad „Panevėžio energijos” ir salėje sėdinčių žiūrovų sušildytas oras patenka į bokštą, ten atšalęs leidžiasi žemyn, todėl žmonės jaučia nuolatinį skersvėjį, tarsi pūstų galingas ventiliatorius.
Dažnam artistui ar teatro administracijai teko girdėti žiūrovų priekaištų apie jame pasigautą ligą ir grasinimų, kad dėl šalčio pastate jie liausis lankę šią nuo seno pamėgtą kultūros įstaigą. Priekaištaujantieji pažeria argumentą: „Kodėl Miltinio laikais teatre būdavo šilta?”
Šildo atmosferą
„Vadovaujant Miltiniui šiluma kainavo kapeikas, todėl niekas jos nereguliavo. Tuomet šilumos tinklai tiekdavo kone verdantį vandenį, kuris kaipmat sušildydavo patalpas, teatre nebuvo įrengta jokių šilumos reguliatorių”, – pasakojo Rutkauskas. Anot jo, dabar, kai šiluma tapo itin brangi, toks komfortas tapo nebeįkandamas.
Per šildymo sezoną už šilumą teatras išleidžia daugiau nei 100 tūkst. litų. Šilčiau netapo net pakeitus pastato langus ir atnaujinus šilumos punktą. „Per kiaurą neapšiltintą stogą ir sienas šildome atmosferą”, – apgailestavo teatro vadovo pavaduotojas.
Jo teigimu, mažiausia per šildymo sezoną teatre užfiksuota temperatūra – 11 laipsnių šilumos. Šiomis dienomis ji trimis laipsniais didesnė ir siekia 14 laipsnių.
Prašo pinigų
Ekspertai, porą kartų atlikę teatro energetinį auditą, buvo nustatę, kad atnaujinti teatrą, išguiti iš jo šaltį bei šildymą atpiginti trečdaliu kainuotų 6,5 mln. litų. Deja, į audito išvadas ir Kultūros ministerijai įteiktą prašymą skirti pinigų nereaguota.
Šiuo metu teatrui nurodyta dar kartą patikslinti dabar jau padidėjusias renovavimo išlaidas. Rutkauskas viliasi, kad teatras pinigų gaus. Kol kas sulaukta tik šąlančiais žiūrovais susidomėjusio kultūros ministro Jono Jučo. Aukšto svečio vizitas buvo vaisingas – po jo gauta pinigų pakeisti žiūrovų salės kėdžių apmušalams ir užlopyti stogo kiaurymėms. Įšalusių ir toliau tebešaldomų teatro patalpų problemą gali tekti spręsti jau naujam ministrui.