Briuselis labai skeptiškai atsiliepia apie Lietuvoje pasigirstančius siūlymus pratęsti Ignalinos jėgainės darbą
Lietuvai vargu ar bus leista pratęsti 2009 metų pabaigoje uždaryti numatomo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko darbą.
Europos Sąjunga neprisidės prie naujos branduolinės jėgainės statybos finansavimo, tačiau duos pinigų elektros energijos tiltui į Lenkiją statyti. Lietuva turi galimybę 2010 metais įsivesti eurą, jeigu jau dabar nusistatys tam tikslui pasiekti būtinus darbus ir juos visus laiku atliks.
Apie tai interviu „Kauno dienai” sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.
Pretenzijų neturi
– Ar Briuselis nereiškia pretenzijų dėl ES milijardų paskirstymo Lietuvoje?
– Kol kas didelių priekaištų nėra pareikšta. Fondų panaudojimas yra labai sudėtingas ir ilgalaikis dalykas, užtrunkantis ne vienus metus. Visiškai natūralu, kad tokių didelių pinigų panaudojimo taisyklės yra labai sudėtingos, nes ES, skirdama tuos pinigus, nori būti tikra, jog jie bus panaudoti visų europiečių gerovei.
Sulig šiais metais prasidėjo naujasis ES finansinis laikotarpis, kuris užtruks iki 2013 metų. Dabar pradeda plaukti informacija, kaip buvo panaudotos praėjusio finansinio laikotarpio metu skirtos lėšos. Šis procesas dar kurį laiką užtruks.
Šiandien dar nėra galimybių tiksliai pasakyti, kaip Lietuva panaudojo nuo narystės pradžios 2004 metais iki praėjusių metų pabaigos gautus ar numatytus gauti europietiškus pinigus. Tuos rezultatus matysime tik kitąmet. Tik tada ir bus daromi apibendrinimai, galutinė analizė ir pateiktos išvados.
Bet šiaip Lietuva nėra laikoma kažkokia išskirtine valstybe ES lėšų panaudojimo srityje. Lietuva yra kažkur per vidurį tiek pagal pinigų panaudojimo tempus, tiek pagal dėl to iškylančias problemas ir jų sprendimą.
– Vadinasi, nėra taip, kad Lietuvoje ES pinigai iššvaistomi, išdalijami „saviems”, išgrobstomi ar kažkaip kitaip netinkamai panaudojami?
– Nėra faktų, kad viskas vyktų būtent taip, kaip sakote. ES turi specialią instituciją, sutrumpintai vadinamą OLAF, kuri tiria lėšų panaudojimo pažeidimus. ES pinigų panaudojimo skaidrumą taip pat tiria bei užtikrina ir Lietuvos nacionalinės institucijos. Iki šiol jos neužfiksavo atvejų, įrodančių, kad Lietuvoje projektai būtų neteisingai ar neteisėtai finansuojami iš ES skirtų lėšų.
Girdėti įtarimų, yra spaudos aprašomų istorijų, kuriose keliami klausimai dėl europietiškų pinigų panaudojimo skaidrumo. Labai gerai, kad tokie klausimai keliami, nes tai nebloga preventyvi viešumo priemonė. Bet visa tai, kas buvo iki šiol keliama, tėra viešos abejonės. Bylų dėl neteisėto ar neteisingo pinigų panaudojimo nėra.
– Tad nėra pagrįstas tas lietuviškas bambėjimas, kad pas mus išgrobstoma didesnė dalis ES pinigų?
– Lietuva tikrai nėra iš kitų ES valstybių išsiskirianti šalis, kurioje veiktų kažkokia superkorupcinė pinigų panaudojimo schema. Įtarimų, sensacijų ieškojimo visada yra ir bus. Beje, ne tik Lietuvoje. Bet kol kas Lietuva nėra priskirta prie neskaidriai ar neteisingai fondų lėšas panaudojančių valstybių. Tikiuosi, ir nebus.
ES paramos tinkamu paskirstymu yra suinteresuota ir pati Lietuva. Juk tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėtų, kad pinigai kuriam nors projektui buvo skirti neteisėtai, juos teks išieškoti.
Neturi sėdėti rankų sudėjusi
– Tik per plauką neįsivedėme euro nuo šių metų pradžios. Ar Lietuvai bus suteikta galimybė jį įsivesti nuo 2010 metų?
– Lietuva tą galimybę turi ir turės, tačiau ji pati turi nusistatyti siektiną datą. Ji pati turi matyti, kada galėtų atitikti kriterijus, kurie keliami eurą turinčiai valstybei. Tad, jeigu Lietuva mato, kad ji galės 2009 metais atitikti euro įvedimo kriterijus ir kandidatuoti į tą zoną nuo 2010-ųjų, gali jau dabar nusistatyti tokią datą.
Bet pabrėžtina, kad pasirengimas euro įvedimui turi vykti nuosekliai. Negali būti tokio požiūrio – štai mes nusistatome kažkokią datą, ji dar tolima, tad galime kol kas atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į atitikimą euro įvedimo kriterijams. Visuomet turi būti skaičiuojama, siekiama, kaip juos atitikti.
Euro kriterijai yra bet kuriai sveikai ekonomikai reikalingi elementai. Juk biudžeto deficito, infliacijos, valstybės skolos ir kitų sektorių reguliavimas yra reikalingas dėl sveikos ekonomikos ir gyventojų gerovės net ir tuo atveju, jeigu euro įsivesti nebūtų siekiama.
– Kas bus, jeigu nusistatysime 2010 metų datą, bet 2009-aisiais dėl, tarkim, energetinių resursų brangimo padidės infliacija? Tada vėl liksime „ant ledo” kaip pernai, kai infliacijos rodiklis buvo už normą didesnis vos keliomis šimtosiomis procento ir tai tapo formalia priežastimi mūsų neleisti į euro zoną?
– Ne vos keliomis šimtosiomis viršytas infliacijos rodiklis, o akivaizdi infliacijos įsibėgėjimo tendencija tapo Lietuvos nepriėmimo į euro zoną priežastimi. Pagrindinis kriterijus šiuo atveju – kainų stabilumas.
Kas iš to, kad tądien, kai priimamas sprendimas dėl įleidimo į euro zoną, Lietuva formaliai atitinka infliacijos kriterijų, bet jau kitą dieną kainos išauga? Beje, taip ir atsitiko – praėjusių metų balandį Lietuvos infliacijos rodiklis buvo tik šiek tiek didesnis už nustatytąjį kriterijų, gegužės mėnesį Komisija priėmė sprendimą Lietuvos neleisti į euro zoną, o jau birželio, liepos ir kitų mėnesių kainų indeksai parodė, kad Lietuva smarkiai peržengia tą kriterijų. Tad Komisijos modeliavimas buvo teisingas.
– Kiek pagrįsta spekuliacija, kad Lietuvos Vyriausybė pati nenorėjo ir nesiekė euro, nors deklaravo priešingai?
– Tai tik spekuliacija. Europos Komisija pagrindimo jai neturi. Lietuva yra įsipareigojusi stoti į euro zoną ir Europos Komisija stebi šį procesą.
Nemato rimtų argumentų
– Mums jautrūs energetiniai klausimai, regis, dabar yra tarp svarbiausių ES darbotvarkėje. Ar Lietuvai bus leista pratęsti IAE antrojo bloko darbą nuo 2009-ųjų pabaigos, kai jis turėtų būti uždarytas, iki pastatysime naują branduolinę jėgainę?
– Kol kas nėra pagrindo apie tai kalbėti.
– Ką reiškia „kol kas”?
– Tai reiškia, kad tas „kol kas” gali trukti iki pat paties bloko uždarymo.
Europos Komisija nėra mačiusi rimtų argumentų, kurie leistų pradėti pokalbius apie šio Lietuvos įsipareigojimo vykdymo atidėjimą. Naujos atominės elektrinės statybos planai nelaikomi rimtu argumentu.
Iš bendrijos fondų skiriami labai dideli pinigai IAE saugumui užtikrinti, taip pat jos uždarymui numatytu laiku, įvairiems po uždarymo būtiniems projektams finansuoti, įskaitant ir dabar veikiančiai elektros energijos gamybos sistemai pertvarkyti. Jeigu Lietuva planingai ir protingai naudos tuos pinigus, nebus jokio pagrindo teigti, kad nuo 2010 metų, kai bus uždaryta IAE, Lietuva pritrūks elektros arba ji smarkiai pabrangtų.
Lietuva sveikinama, kai ji galvoja, kuo pakeisti Ignalinos pajėgumus, kaip ir jos noras vystyti branduolinę energetiką. Tai reiškia, kad Komisija neprieštaraus naujos jėgainės statybai. Bet, Lietuvai nepateikus ypač rimtų argumentų, tikrai bus prieštaraujama, kad būtų pratęstas reaktorių, kurie iš principo laikomi nesaugiais, darbas.
Yra dar vienas labai svarbus aspektas. Uždaryti IAE 2009 metais Lietuva įsipareigojo Stojimo į ES sutartyje. Ši sutartis galėtų būti pakeista tik visų be išimties ES valstybių sutarimu. IAE reaktorių nesaugumo problema yra gerai žinoma, tad įsivaizduokite, kad bent viena valstybė imtų prieštarauti antrojo bloko darbo pratęsimui. Tereikia vos vieno veto šiam pasiūlymui ir jis nebegali būti įgyvendintas.
Finansuos tilto statybą
– Ar ES bent finansiškai prisidėtų prie naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje?
– Kaip rodo šios dienos informacija, atskiros ES valstybių verslo struktūros nori dalyvauti projekte, bet vargu ar tai padarys visa bendrija. Taip, branduolinės energetikos perspektyva yra neginčijama. Bet tai toli gražu nereiškia, kad tokie projektai gali būti finansuojami iš visos ES biudžeto. Vėlgi – čia bet kuri valstybė gali vetuoti tokį pasiūlymą. Sudėtinga, jeigu išvis įmanoma, tarp visų ES narių pasiekti konsensusą šiuo klausimu.
Yra būdas naudotis ES branduolinės energetikos organizacijos „Euratom” paskolomis. Bet tai bus pačios Lietuvos Vyriausybės ar kitų projekte dalyvaujančių šalių apsisprendimo reikalas.
– Tačiau, regis, Europa tikrai finansiškai prisidės prie elektros tilto į Lenkiją statybos?
– Tai gali būti daroma netgi iš IAE uždarymo fondo pinigų. Mano žiniomis, šio fondo taisyklės suteikia galimybę, atitinkamai pagrindus, finansuoti tokius projektus. Juk šis fondas skirtas ne tik IAE fiziniam uždarymui ir blokui demontuoti, bet, tarp kitko, ir kitiems energetiniams projektams. Pavyzdžiui, iš šio fondo finansuojamas Elektrėnų elektrinės pajėgumų modernizavimas.
Yra ir kitų šaltinių, iš kurių gali būti finansuojamas elektros energijos tilto į Lenkiją statybos projektas. Vienas jų – transeuropinių energetinių tinklų biudžetas.
Be to, šį tilto projektą stipriai politiškai remia ES. Jis įtrauktas į prioritetinių projektų sąrašą. Tai svarbu, be kita ko, argumentuojant ir finansavimo iš Europos fondų galimybę.
Lauks konkrečių planų
– Lietuvoje prabilta ir apie gamtinių dujų jungties su Europa statybą. Ji reali?
– Kol kas šis dalykas nebuvo labai akcentuojamas. Anksčiau buvo tam tikrų kalbų apie įvairias dujų ir naftos jungtis su Europa, bet galų gale akcentai buvo perkelti į elektros energijos tilto statybą.
Apie gamtinių dujų jungtį tik pradedama kalbėti. Kai atsiras kažkokių konkretesnių projektų, planų, tada bus galima konkrečiau kalbėti ir apie tokios jungties statybą, ir apie jos finansavimą.
– Dėl politinių priežasčių Lietuvoje smarkiai užvilkintas naujo Gamtinių dujų įstatymo priėmimas. Tai tikrai kelia susierzinimą Briuselyje?
– Lietuva jau seniai įspėta, kad gali turėti problemų, jeigu su gamtinių dujų reikalais susijusios europietiškos teisės neperkels į savo teisinę sistemą. Tai iki šiol nepadaryta, nors Lietuva jau baigia trečius narystės ES metus.
Tos būtinosios pataisos įstatyme jau seniai parengtos ir galėjo būti priimtos. Europos Komisija tikisi, kad artimiausiu metu Lietuva vis dėlto sugebės perkelti į savo teisyną su dujų verslu susijusią direktyvą. Kiek žinau, šis klausimas bus vienas pirmųjų Seimo pavasario sesijoje. Todėl lieka tikėtis, kad pataisos bus priimtos kovo mėnesį.