Sostinės senamiestyje susmegęs šimtametis triaukštis namas verčia peržiūrėti statybų reglamentus
Prieš savaitę įvykusi nelaimė, kai Vilniaus senamiestyje pradėtų modernių apartamentų, pakrikštytų Mikalojaus žiedu, statybų prieigose apgriuvo šimtametis gyvenamasis namas, per stebuklą apsiėjo be aukų. Nuvirtęs vienas triaukščio kampas netapo čia gyvenusių žmonių įkapėmis tik todėl, kad matydami akyse yrančias sienas jie suskubo išbėgti į gatvę.
Šią nelaimę laiminga reikėtų laikyti dar dėl keleto priežasčių. Specialistai teigia, kad šis incidentas verčia atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su investuotojų intervencijomis į Pasaulio paveldo dalimi paskelbtą sostinės senamiestį, statinių planavimu, darbų priežiūra, rangovų atsakomybe ir pan. Jei visa tai bus sąžiningai padaryta, galima spėti, kad ateityje panašių problemų turėtų būti išvengta.
Dievas myli statybininkus
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas tikina, jog visus krūptelėti privertęs įvykis sostinės senamiesčio širdyje iš tiesų nėra beprecedentis atvejis Lietuvos statybų istorijoje.
„Perkratęs atmintį prisiminiau prieš keletą dešimtmečių Kaune įvykusią griūtį, kai Savanorių prospekte griuvo statomo keturių aukštų Elektronikos instituto „dėžutė”. Ten vanduo paplovė vieną atraminių konstrukcijų, ji smuktelėjo žemyn ir nusitempė paskui save perdangas. Ačiū Dievui, tai įvyko vidurnaktį ir niekas nenukentėjo. Kita rimta avarija nutiko statant Alytaus medvilnės kombinatą, kai apkrovos neatlaikė kolona, todėl nukrito beveik tūkstantis kvadratinių metrų denginio. Pasirodė, kad skersinė armatūra buvo sudėta pernelyg retai, betonas visoje kolonoje itin kokybiškas, o jos antgalyje – kažkodėl retas ir korėtas. Ši keista nelaimė taip pat nutiko vidury nakties, todėl nė vienas darbininkas nebuvo sužalotas”, – pasakojo A.Šeštakauskas.
Pastaraisiais metais dar buvo užfiksuota incidentų, kai šlapio sniego svorio neatlaikė „Ledo arenos” stogo konstrukcijos Vilniuje, o Šiauliuose dėl prastų klojinių įsmuko sporto arenos perdanga.
LSA prezidento teigimu, žmonių aukų statybos lig šiol paprastai pareikalaudavo ne dėl statinių konstrukcinių defektų ar projektavimo klaidų, o dėl darbų saugos pažeidimų, technologinių reikalavimų ignoravimo ar paprasčiausio neapdairumo.
„Paprastai labai liūdnai baigiasi neatsargus elgesys dirbant dideliame aukštyje, deramas iškasų nesutvirtinimas ir panašūs dalykai. Nelaimė, panaši į vilniškį nutikimą, yra buvusi Klaipėdoje. Tačiau ten statybininkai akivaizdžiai pasikasė po gretimo pastato pamatais ir viena jo siena nuvirto į statomo namo pamatų duobę. Kodėl taip nutiko sostinės Šiaulių gatvėje, kol kas tiksliai atsakyti sunku, bet faktas, kad čia gruntas aplink duobę būsimam požeminiam garažui buvo sutvirtintas gręžtiniais poliais, o iki nuslinkusios sienos paliktas maždaug pusantro metro atstumas. Mano žiniomis, „Mikalojaus žiedą” stačiusi bendrovė „Constructus” iš tiesų kruopščiai atliko visus privalomus parengiamuosius darbus bei tyrimus, kontroliavo, kaip subrangovai laikėsi visų normatyvų”, – pastebėjo A.Šeštakauskas.
Tiesa, „Constructus” pasirinktą statybų modelį, kai generalinis rangovas rengia projektinę dokumentaciją ir kontroliuoja, kaip pasamdytos specializuotos įmonės atlieka konkrečius darbus, LSA vadovas gynė. Pasak A.Šeštakausko, tokiais principais dirba daugybė kompanijų visoje Europoje ir būtent tai leidžia užtikrinti geriausią statybų kokybę.
„Kad tai teisinga schema, liudija ir norvegiško kapitalo nekilnojamojo turto vystymo kompanija „Sektor Real Estate”, inicijavusi „Mikalojaus žiedo” projektą ir jam vykdyti pakvietusi „Constructus”, – pastebėjo A.Šeštakauskas.
Permainų kryptys
Klausiamas, ar avariją galėjo lemti klaida rengiant būsimojo pastato projektą, LSA vadovas pripažino, kad po šalies nepriklausomybės paskelbimo didieji projektavimo institutai ir konstruktorių biurai šiek tiek „nukraujavo”, tačiau teigė, jog bendras šios srities specialistų lygis tebėra aukštas.
„Juo labiau tokių prielaidų negalima sieti su konkrečiu pastaruoju įvykiu. Gana gerai pažįstu žmones, vadovaujančius „Constructus” – jie iš tiesų yra savo srities aukščiausios prabos profesionalai. Visi objektai, kuriuose jie lig šiol dirbo, gali būti pristatomi kaip sektinos statybų praktikos pavyzdžiai. Daug ką pasako vien tik šios bendrovės elgesys po avarijos – jie nepuolė ginčytis, kas už ką atsakingas, bet parūpino pastogę nukentėjusiesiems, užtikrino be priežiūros likusio turto apsaugą ir gelbėjimą, operatyviai nuardė pavojingai kabančias pažeistas namo konstrukcijas. Jie realiai suteikė pagalbą žmonėms ir elgėsi solidžiai, nors kol kas nežinia, ar „Constructus” kalta dėl to, kas ten nutiko”, – pastebėjo A.Šeštakauskas.
Kita vertus, statybininkų asociacijos prezidentas pripažino, kad ryšio tarp statybvietėje iškastos daubos požeminiam garažui ir vandentiekio avarijos esama.
„Kad šimtamečio namo pamatai išsijudino po to, kai juos paplovė iš trūkusio vamzdžio pradėjęs kliokti vanduo – faktas. Tačiau kur būtų dingęs išplautas smėlis, jei šalia nebūtų daubos, ir kaip tuomet būtų atrodžiusi griuvusioji siena, galima tik spėlioti. Galbūt pasekmės būtų kitos, tačiau tai dar turės įvertinti ekspertų komisija. Apskritai nemažai dalykų reikės pasverti iš naujo”, – samprotavo LSA prezidentas.
Jis teigė nenorįs sutikti su karštligiškais siūlymais visiškai uždrausti statybas senamiestyje, nes tai irgi reikštų mirties nuosprendį senajai architektūrai, bet planuoti tokią veiklą greičiausiai reikėtų kiek kitaip.
„Visų pirma derėtų keisti tvarką, apibrėžiančią, kaip turi būti tiriama aplinka greta senųjų statinių. Tarkim, sąlyginai naujos statybos namų pamatai visu perimetru būna vienodai giliai įleisti į žemę, o kai kuriuose senus mūrus viename pastato gale remia pusantro metro, o kitame – viso labo pusmetrio pamatai, padaryti iš pirmiausia po ranka pasitaikiusių medžiagų. Galbūt vertėtų atsisakyti tokių sumanymų kaip dviaukštis požeminis 112 vietų automobilių garažas, koks buvo numatytas „Mikalojaus žiedo” projekte? Antai kaimynai lenkai tokiose vietose kylančių būstų šeimininkams numato mašinų statymo aikšteles tik tuo atveju, jei šie neįgalūs – visi kiti turi susirasti vietas specialiose aikštelėse ar garažuose, – dėstė A.Šeštakauskas. – Taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kiek susidėvėję yra inžineriniai tinklai, kurie naudojami naujoms statyboms. Manau, kad ateityje visus šiuos dalykus teks vertinti kur kas atidžiau ir platesne apimtimi.”
Reikalavimų kartelė kils aukštyn
Analogiškos pozicijos laikėsi ir prie Aplinkos ministerijos dirbančios Statybos inspekcijos viršininkė Gražina Lygnugarienė.
„Oficialių išvadų, kas išprovokavo avariją, dar nėra, tačiau pirmas įspūdis toks, kad senajam pastatui lemiamą reikšmę turėjo vandentiekio avarija. Šią versiją patvirtins arba paneigs prie Vilniaus savivaldybės sudaryta komisija. Mūsų inspekcija, kaip ir Vilniaus apskrities administracija, taip pat patikrins visus dokumentus, susijusius su leidimu statyti naujus būstus vietoj nugriauto pastato, kurie buvo išduoti „Mikalojaus žiedo” projekto vystytojams bei generalinio rangovo funkciją atlikusiai „Constructus”, tačiau esu tikra, kad čia viskas buvo atlikta be priekaištų. Gali būti, kad naujosios statybos neturėjo lemiamos reikšmės pastato griūčiai”, – sakė G.Lygnugarienė.
Statybos inspekcijos viršininkė taip pat teigė, kad visi konstravimą, projektavimą bei statybas reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje yra sutvarkyti pakankamai gerai.
„Visa šio sektoriaus juridinė bazė, statybų įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai sutvarkyti. Tačiau visur pasitaiko visko. Net ir patiems geriausiems. Mūsų pareigūnai esminių pažeidimų ar nukrypimų nuo reikalavimų neaptiko nei viename pastaraisiais metais tikrintame objekte. Didžiausios problemos, kurios buvo fiksuotos vienuose ar kituose objektuose – nesandarūs langai, nekokybiška apdaila ar pan. Tačiau niekur nekilo abejonių, kad pastato konstrukcijos gali kelti pavojų. Tai, kas nutiko Šiaulių gatvėje, visiems buvo labai didelis netikėtumas”, – tvirtino G.Lygnugarienė.
Sostinės Savivaldybė ir apskritis sutarė skirti daugiau dėmesio centrinėje Vilniaus dalyje vykdomoms statyboms. Ketinama suvienyti vadovaujamų institucijų pajėgas bei artimiausiu metu patikrinti visas miesto centrinėje dalyje vykdomas statybas ir nustatyti, ar visi darbai vyksta pagal projektus ir laikantis visų reikalavimų. Atsakingos abiejų institucijų tarnybos pagal joms įstatymų priskirtas funkcijas ir savo kompetenciją dirbs kartu, siekdamos užtikrinti Vilniuje vykstančių statybų priežiūrą ir kontrolę.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Alfonsas Bacevičius, dirbantis avariją tiriančioje komisijoje, jau pirmadienį patvirtino, kad „Constructus” visą statybų dokumentaciją buvo sutvarkiusi nepriekaištingai – turėjo absoliučiai visus leidimus ir nebuvo nukrypusi nuo projekto nė per nago juodymą.
„Kur ir kokia klaida įsivėlė, bus galima pasakyti tik po to, kai komisija baigs darbą. Jos išvados turėtų būti pateiktos iki vasario pabaigos”, – sakė A.Bacevičius.