Susitikimų ir bendravimo vieta buvusi labdaros valgykla nuo šiandien nebeveikia
Vakar vidurdienį į buvusio restorano „Elfų šėlsmas” patalpas Laisvės alėjoje skubėjo pasitempę, pasipuošę garbaus amžiaus kauniečiai. Tai, kad šiems žmonėms labdaros valgykloje ne nemokamų pietų labiausiai reikia, buvo matyti pagal aprangą. Ne viena garbaus amžiaus moteris vilkėjo prabangiais kailiniais, kitos buvo pasidabinusios nepigiais papuošalais. Kai kurie vyrai vilkėjo kostiumais ir baltais marškiniais.
Paskutinę darbo dieną labdaros valgykla buvo sausakimša. „Laukiu draugės, pietausime kartu. Čia labai patinka, gruodžio mėnesį buvo daug renginių. Susirenkame ne vien pavalgyti, bet ir pabendrauti”, – prisipažino prie skelbimų lentos lūkuriavusi kaunietė Janina, anksčiau dirbusi žemėtvarkoje.
„Valgykla galbūt labiau reikalinga gyvenantiems netoliese. Kuriems toli važiuoti – tai laiko gaišinimas, užtrunka porą valandų. Per tą laiką namuose gali internetą panaršyti, o pietus galima ir namuose pasigaminti”, – svarstė 30 metų taksi vairuotoju dirbęs Mečislovas. Vis tik vyriškis prisipažino, kad nors pats gyvena tolokai – Kalniečių mikrorajone, vis tiek nepagaili laiko kelionei į labdaros valgyklą. „Kai įpranti, tai atvažiuoji pabendrauti su žmonėmis, susitikti su pažįstamais”, – paaiškino vyriškis.
Skrybėlaičių modeliuotoja kadaise dirbusi kaunietė Valė taip pat neabejoja tokios įstaigos reikalingumu. „Man labiau reikia pabendravimo nei maisto. Norisi išeiti iš namų. Čia susitinki pažįstamų, išėjusi iš valgyklos pasivaikščioji po miestą. Jei ne ši valgykla, kaip ir kiti seni žmonės, sėdėčiau namuose”, – prisipažino moteris, važiuodavusi kasdien į valgyklą iš Prancūzų gatvės. Kaunietė tvirtina, kad lankys valgyklą ir tuomet, jei ji bus iškelta į Panemunę ar dar kur kitur. „Dabar susisiekimas geras, jei reikia paėjėti kokį puskilometrį, nieko tokio. Man bilietas labai pigus, galiu važinėti ir važinėti”, – juokėsi garbaus amžiaus Valė.
Atsisveikinimo proga senjorai buvo pavaišinti šampanu. Senjorai plojimais ir žodžiais dėkojo „Kauno grūdų” labdaros ir paramos fondo vadovui Tautvydui Barščiui, kai kurios moterys vėliau priėjusios prie jo deklamavo eilėraščius.
T.Barštys jiems žadėjo, kad išsiskyrimas truks neilgai. Jis pridūrė, kad buvusios „Trimito” stovyklos patalpos Panemunėje labdaros valgyklai labai tiktų. „Pats gyvenu tame rajone, pasenus netoli reiktų eiti”, – juokavo jis.
Darbo dienomis į valgyklą ateidavo daugiau kaip šimtas žmonių. Po pietų labdaros valgykloje dažnai buvo rengiami koncertai ir kitokie renginiai. Ant buvusio restorano baro buvo eksponuojamos senjorų arba kitų menininkų parodėlės.
Buvusio restorano „Elfų šėlsmas” patalpos, kuriose iki šiol glaudėsi labdaros valgykla, pasak T.Barščio, priklauso jo tėvui. Naudotis jomis neatlygintinai buvo leista ne ilgiau kaip metus. Neišnuomojant šių patalpų, pasak T.Barščio, per mėnesį prarandama po keliasdešimt tūkstančių litų. Savivaldybė paramos nesuteikė.
„Savivaldybės Socialinių reikalų departamento iniciatyva mums buvo pasiūlytos patalpos Vaidilos gatvėje, apžiūrėjome, jos mums patiko, nepaisant, kad jas reikėtų remontuoti. Tačiau į tas pačias patalpas dabar jau pretenduoja Panemunės bendruomenė”, – piktinosi T.Barštys.
Ar minėtos patalpos bus perduotos „Kauno grūdų” labdaros ir paramos fondui, neaišku.
T.Barštys teigia, kad labdaros valgyklos išlaikymas per mėnesį atsieidavo po 80 tūkst. litų. Jis neatmeta galimybės analogišką valgyklą įsteigti kitame mieste. Pavyzdžiui, Alytaus savivaldybė siūlė valgyklai ir patalpas, ir socialinius darbuotojus.