Testai pataria, kur stoti, ką studijuoti

Nežinodami, ką norėtų ir galėtų studijuoti, abiturientai pretenduoja į populiariausias specialybes.

Kur stoti, kokiai specialybei aš esu tinkamas, ar pabaigęs mokslus rasiu darbą – tai bene aktualiausi moksleivius ir ne tik juos kamuojantys klausimai.

Mokslo įstaigų darbuotojai ir psichologai gali padėti ir nukreipti tinkama linkme, tačiau, jų nuomone, pats žmogus geriausiai žino, ko nori.

Svarbu – įstoti

Tiek moksleiviai, tiek jų tėveliai bando ieškoti informacijos apie studijas ir jų perspektyvas. Neretas skambina ir universitetų darbuotojams.

Klaipėdos universiteto Studijų skyriaus vyriausioji specialistė Beata Kajutytė pasakojo, kad stojančiuosius galima suskirstyti į dvi kategorijas: tie, kurie stojimo prašyme užpildo visas galimas vietas (jiems svarbiausia tik įstoti), ir tie, kurie žino ko nori ir įrašo tik tas specialybes, į kurias žūtbūt nori pakliūti.

Tokiems būsimiesiems studentams nesvarbu, į mokamą ar nemokamą vietą paklius, mokysis dieniniame ar neakivaizdiniame skyriuje.

Pasak B.Kajutytės, jau gerus ketvertą metų didžiausi konkursai būna į viešąjį administravimą, ekonomiką, vadybą, socialinį darbą.

Be šių specialybių, itin populiarios yra rekreacija ir turizmas, statybos inžinerija, istorija, anglų filologija, lietuvių filologija ir režisūra.

Svajonė – į pirmą vietą

Universiteto darbuotojų teigimu, nemažai yra ir tokių moksleivių, kurie renkasi ne specialybę, o universitetą ar miestą.

Pagal šiuos kriterijus jie ir užpildo stojimo paraiškų pirmąsias vietas.

„Pirmojoje vietoje visada reikia rašyti savo svajonę, nors ji ir atrodytų nereali. Toliau sąrašą derėtų pildyti pasvėrus norus ir galimybes”, – aiškino B.Kajutytė.

Apie norų ir galimybių derinimą mokiniai pradeda galvoti dar žemesnėse klasėse. Dešimtoje klasėje reikia apsispręsti, kokių dalykų jie mokysis aukščiausiu lygiu, kad geriau pasiruoštų valstybiniams egzaminams.

Klaipėdos „Vėtrungės” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Pragulbeckienė pasakojo, kad mokytis aukščiausiuoju lygiu moksleiviai būtinai renkasi užsienio kalbą, istoriją, matematiką, gimtąją kalbą.

Daugumos jų ateities vizija – socialinės pakraipos mokslai.

Mokykloje specialybės pasirinkimo tema dažnai diskutuojama.”Mūsų psichologė rengia testus, daro tyrimus ir padeda apsispręsti”, – aiškino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Padeda profesionalai

Konsultacijų profesijos pasirinkimo ir kitais klausimais galima gauti privačiose įmonėse bei valstybinėse įstaigose.

Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba rengia specialias programas individualiai ar grupėms. Konsultacijos nieko nekainuoja.

Tarnybos psichologė-konsultantė Aušra Augaitienė pasakojo, kad pasitarti užsuka ir suaugusieji, ir mokiniai. Specialius testus atlieka ne tik abiturientai, bet ir jaunesni VIII-IX klasių moksleiviai.

Testai padeda nustatyti polinkius, gabumus, interesus ir galimybes. „Dažniausiai žmonės jau turi galvoje viziją, bet nori patvirtinimo”, – aiškino A.Augaitienė.

Psichologės nuomone, jaunam žmogui labai sunku apsispręsti, nes kartais norai nesutampa su galimybėmis.

„Visi yra šiek tiek svajotojai ir kartais susipainioja savo siekiuose. Uždrausti svajoti jokiu būdu negalima, tik reikėtų gerai pagalvoti, kur yra tikrieji siekiai, o kur tik pomėgis”, – patarė A.Augaitienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.