Kaip sustabdyti egzaminų siaubą?

Mažėjant laiko iki pirmųjų įskaitų ir egzaminų, būsimieji abiturientai išgyvena vieną neramiausių tarpsnių savo gyvenime.

Vieni tą laiką vadina didžiųjų lūkesčių, kiti – artėjančių išbandymų metu.

Baugina nežinomybė

Dvylika metų gyvenę įprastu ritmu – mokykla, pamokos, atsiskaitymai – mokiniai vis dažniau susimąsto, kaip gyvens toliau, kai nebeliks įprasto jų rėžimo. Dažniau nei įprastai kelia sau klausimus: Kas bus toliau? Ką veiks kitais metais tuo pačiu laiku? Kas bus, jei nepavyks? Kas, jei prastai išlaikyti egzaminai užkirs kelią tolimesniam pasirinkimui?

Baiminantis nežinomybės, didėja rizika „užsikrėsti“ egzaminų baime. Anot psichologės Dalios Kujalienės, egzaminų bijoma kaip ir kiekvienos veiklos, kuri bus vertinama kaip sėkminga ar nesėkminga. Ypač svarbu tai, kad už nesėkmę neišvengiamos kokios nors sankcijos, ne tik išorinės (blogas pažymys, prarasta galimybė įstoti į pasirinktą aukštąją mokyklą, aplinkinių nusivylimas, jų lūkesčių nepateisinimas, studentams – nemokamos vietos praradimas), bet ir vidinės (gėda, nusivylimas savimi).

„Svarbiausia – nesėkmė gali turėti įtakos tam, kaip klostysis ateitis, gali sužlugdyti kuriamus planus, todėl egzamino asmeninis reikšmingumas nepaprastai išauga.

Egzaminų baimė – neišvengiama, nes tai yra tam tikra „scenos baimės“, pasirodymo baimės atmaina. Šią baimę patiria visi (muzikantai, aktoriai, sportininkai), kurie tam tikru nustatytu laiku privalo parodyti tai, ką geriausiai sugeba. Minėtą baimę reikia tiesiog priimti, kovoti su ja – beprasmiška. Tam tikras jaudulio ir baimės lygis mobilizuoja – skatina mokytis, ruoštis egzaminui. Svarbiausia – neleisti jauduliui peraugti į paralyžiuojantį nerimą, kuris trukdo pasinaudoti sukauptomis žiniomis. Abejingumas egzaminui irgi nėra gerai, nes tada žmogus neturi jokių paskatų mokytis“, – tikino psichologė.

Mokymosi paradoksas

Daugeliui moksleivių ir studentų pažįstama situacija, susijusi su naujos medžiagos įsavinimu, bene dažniausiai kelia didžiausią baimę, t.y. labai tikroviškai patiriamas paradoksas: kuo daugiau mokaisi, tuo labiau atrodo, kad nieko nežinai. „Iš tikrųjų tie dalykai, kurių moksleivis mokėsi, niekur nedingsta. Tiesiog kol nėra konkrečių klausimų, labai sunku iš atminties ištraukti kokią nors informaciją, neįmanoma iš karto galvoti apie viską, ką žinai. Tai ir sukelia tą apgaulingą iliuziją, kad nežinai nieko. Egzamino metu, kai suformuluojami konkretūs klausimai, atsiranda ir atsakymai (jeigu tai tik nėra tas vienintelis klausimas, kurio žmogus nesuspėjo perskaityti, ar vienas iš tų, kuriems pritrūko vienos nakties). Svarbu nepulti į paniką, jei atsakymai neiškyla iš karto, jei atrodo, kad negali ko nors prisiminti – reikia atsipalaiduoti, duoti sau laiko. Reikalingos žinios papras-tai netrukus išplaukia iš atminties“, – įsitikinusi D. Kujalienė.

Taigi pagrindinis būdas pasiruošti egzaminams – mokytis. Gaila, bet nieko kito nesugalvosi. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mokytis reikia protingai: prisiverčiant nepervargti, kaitalioti mokymąsi su kitokia veikla – fiziniu aktyvumu, buvimu gamtoje, bendravimu su maloniais žmonėmis, miegu. Taip pat labai svarbus veiksnys, prisidedantis prie sėkmingos egzaminų pabaigos – tinkama mityba: vitaminai ir maisto papildai, stiprinantys nervų sistemą ir protinę veiklą, bei poilsis. Nereikėtų pamiršti, kad egzaminai ateina ir praeina, o gyvenimas tęsiasi.

Išeitis – atrastas būdas

Norėdami sau padėti, moksleiviai turėtų labiau orientuotis į geriausias savo ypatybes, ieškoti galimybių, numatyti pasekmes ir tinkamai joms pasiruošti. Psichologė D. Kujalienė teigia, kad ruoštis egzaminams galima pradėti jau dabar, per pamokas gaunamą informaciją rūšiuojant į tą, kuri bus reikalinga egzaminui, o kuri ne. „Žinias geriau pavyksta išsaugoti ir atgaivinti, jeigu jos kaupiamos, naudojantis savo pažintinių funkcijų stipriosiomis pusėmis. Pavyzdžiui, jeigu moksleivis pasižymi geresne regimąja atmintimi, jam atgaivinti informaciją bus lengviau, jeigu jis sies ją su vaizdiniais ar prisimins, kaip atrodė puslapis, kur ta informacija buvo pateikta, ir pan. Svarbu atrasti tinkamiausią būdą informacijos sisteminimui, tada mokymasis ir ruošimasis egzaminams gerokai palengvės“, – dalijo patarimus specialistė.

Gana dažnai nesėkmingų egzaminų priežastimi tampa nenuoseklus arba paskutinės nakties mokymasis. Siekiant gerų rezultatų, būtina išsiaiškinti ir mokymosi stilių: kiek laiko reikia informacijos įsavinimui, nuo to priklausys pasiruošimo egzaminams pradžia. Jei moksleiviai informaciją įsavina tik klausydami, turi gerą atmintį ir jiems nereikia įsavintą medžiagą kartoti, jų pasiruošimas egzaminams reikalaus mažiau laiko. Tačiau didžiajai daliai mokinių gana pavojinga pasiruošimą egzaminams nukelti paskutinėms dienoms, ypač – paskutinėms naktims. Tada rizika sėkmingai išlaikyti egzaminus gerokai sumažėja.

Kelio neužkerta

Psichologės teigimu, gana dažnai pasitaikantis reiškinys, kai egzaminus už vaikus laiko jų tėvai. „Jie turi rūpintis vaikų egzaminais, galbūt šiek tiek jaudintis, bet jokiu būdu ne panikuoti ir bijoti labiau negu jų vaikai. Pastariesiems per didelis krūvis mokytis ir dar raminti tėvus“.

„Kas bus, jei tu neišlaikysi egzaminų? Ar pagalvojai, kas tavęs laukia? Ne tam, kad gatves šluotumei, į tave tiek investavome su tėčiu“, – piktinasi rūpestinga mama, nė neįsivaizduodama, kad taip kalbėdama dar labiau stiprina kasdien augantį nerimą. „Tėvams negalima gąsdinti vaikų siaubingomis pasekmėmis, sureikšminti egzaminų taip, kad nesėkmės būtų suvokiamos kaip katastrofa ar gyvenimo žlugimas. Svarbu labai realistiškai vertinti egzaminus, teikiant jiems tą svarbą, kokios jie iš tikrųjų yra verti. Taip, jie iš tikrųjų svarbūs, nuo jų priklauso ateitis. Bet net ir tuo atveju, jeigu nepavyksta išlaikyti egzaminų taip, kaip tikėtasi, tai niekada neužkerta kelio ateičiai, kuri buvo planuota. Tenka pakoreguoti terminus, bet visada įmanoma pasiekti trokštamų tikslų. Neišlaikyti egzaminai dažnai siejami su „sugadintais“ ar „prarastais“ metais, bet ką reiškia vieni metai viso gyvenimo perspektyvoje?“ – klausė pašnekovė.

Svarbu paskatinti

Labai dažnai pernelyg į mokslus įnikę moksleiviai užsimiršta, kad egzaminai – laikinas dalykas. Tai ─ darbas, kurį reikia atlikti. Bet jį padarius, gyvenimas tęsis toliau“, – primena specialistė. Todėl labai svarbu nepamiršti savęs paskatinti, apdovanoti. Už pasiruoštą egzamino klausimą – šokolado plytelė, už du klausimus – dvi plytelės. Tereikia rasti apdovanojimą, kuris motyvuotų jo siekti. Norėdamas gauti tai, ko užsibrėžė, moksleivis nepraras mokymosi tempo, stengsis tai atlikti kuo greičiau, o norimas atlygis „paskanins“ karčias mokymosi šaknis. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į teigiamas emocijas bei pozityvų mąstymą. Kuo mažiau aplink bus neigiamų emocijų, tuo didesni šansai, kad viskas pavyks sklandžiai. Mokymuisi reikia ramybės, kuri skatintų susikaupti. Viso to, anot D. Kujalienės, reikėtų palinkėti ir moksleivių tėvams. „Vieną dažniausiai tėvų daromų klaidų yra tai, kad jie painioja ramybę su abejingumu. Jei pasiūlai žiūrėti į viską ramiau ir paprasčiau, jie pasibaisi: „Tai ką, viskas smulkmena, kaip bus, taip gerai, nereikia nei mokytis, nei ruoštis?…“. Žiūrėti į viską ramiai nėra tas pats, kai nieko neimama į galvą. Jeigu nesinervinama ir nepanikuojama, tai nereiškia, kad visai nerūpi. Galima rūpintis protingai. Tokia ir turėtų būti tėvų pozicija: sudaryti vaikui tinkamas sąlygas mokytis, jį nuraminti, kai pernelyg panikuoja, sustiprinti pasitikėjimą savimi, perduodant tikėjimą sėkme, kad, padarius viską, kas buvo įmanoma, rezultatas nebus blogas“. Ir nepamirškite vieni kitiems priminti, kad sėkmė aplanko tuos, kurie jos laukia“, – tikino psichologė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.