Klaipėdietis emigrantas, privertęs Airijoje darbdavius sumokėti jam 22 tūkst. eurų kompensaciją už sulaužytą koją, svarsto galėjęs gauti dar daugiau, jei tik būtų užtekę kantrybės.
„Neteko girdėti, kad kas nors iš lietuvių Airijoje būtų gavę tokią didelę kompensaciją. Tačiau emigrantai vis dažniau kovoja už savo teises ir netyli, jei nukenčia dėl darbdavių kaltės”, – pasakojo 26 metų Agnius Vaičekauskas.
Jis ragino visus užsienyje dirbančius lietuvius labiau domėtis savo tiesėmis ir jas ginti. Mat daugelyje užsienio šalių įstatymai apsaugo žmogų. Tačiau darbdaviai vis dar naudojasi tuo, kad emigrantai to nežino.
Užkrito cemento luitas
Ieškoti geresnio gyvenimo į Airiją klaipėdietis išvyko prieš dvejus metus. Jis legaliai dirbo vienoje statybos bendrovėje žemės darbus – betonavo pamatus, klojo vamzdynus.
Nelaimingas atsitikimas įvyko praėjus pusmečiui nuo darbo pradžios. Bendrovės darbuotojai tuomet griovė vieną pastą.
„Bendradarbis ekskavatoriumi sėme nuolaužas. Vienu momentu jis ekskavatoriaus kaušą pasuko virš mano galvos ir kaip tik tuo metu iš kaušo iškritęs didžiulis cemento luitas užkrito man ant kojos. Tuoj sulėkė visi inžinieriai ir pradėjo aiškintis, kas kaltas dėl šios nelaimės. Aš guliu ant žemės, o jie aiškinasi, kodėl aš neišklausiau darbų saugos kurso…” – prisiminė A. Vaičekauskas.
Kęsdamas skausmą vaikinas negalėjo paaiškinti, kad jis pats teiravęsis meistro, kada jam bus leista išklausyti darbų saugos kursą, tačiau šis nieko konkretaus neatsakęs.
„Laimei, pagaliau mane nuvežė į ligoninę, tačiau ten teko laukti net 6 valandas, kol buvo konstatuotas kojos lūžis. Žinote, lietuviai sako, kad Lietuvoje medicina prasta, bet palyginti su Airija, pas mus – rojus”, – sakė klaipėdietis.
Liepė džiaugtis gyvenimu
A. Vaičekauskas prisiminė, jog sužinoję apie kojos lūžį darbdavių atstovai jį guodė, patarė džiaugtis gyvenimu ir nesisieloti – esą jam bus apmokėtos visos gydymo išlaidos, o tuo metu, kol teks gydytis, jis gausiąs visą jam priklausantį atlyginimą.
Nuramintas vaikinas išskrido gydytis į Lietuvą. Čia išbuvo 2 mėnesius, o tuomet kartu su žmona ir mažamečiu sūnumi išskrido atgal į Airiją.
„Atvykęs į Airiją patikrinau sąskaitą – paaiškėjo, kad bendrovė man tuo laikotarpiu mokėjo tik bazinį atlyginimą – 600 eurų per savaitę, kai įprastai gaudavau 800 eurų. Pranešiau darbovietės personalo viršininkei, kad už gydymą išleidau apie tūkstantį eurų ir norėčiau susigrąžinti. Iki tol maloniai su manimi bendravusi moteris pradėjo juoktis – esą tokios didelės sumos man niekas nemokės”, – prisiminė A. Vaičekauskas.
Pažado netesėjo
Po ilgų įtikinėjimų personalo skyriaus vadovė visgi pažadėjo, kad pusę sumos jam bus sumokėta iš karto, o likusią gaus, kai grįš į darbą. Tačiau klaipėdietis pinigų taip ir negavo.
Kadangi Airijoje jis buvo ne vienas, o su šeima, reikėjo pradėti kuo skubiau dirbti. Vaikinas grįžo į tą pačią darbovietę. Iš pradžių darbas sekėsi neblogai, tačiau po kelių mėnesių sulaužyta koja pradėjo skaudėti ir tinti.
„Po pusmečio pradėjau šlubuoti. Supratau, kad reikėtų pasirodyti medikams ir pradėjau skambinėti personalo vadovei, kad ši pasakytų, kada gi pagaliau perves žadėtus pinigus. Bet ji ragelio nebekėlė…” – pasakojo A. Vaičekauskas.
Išvarė iš darbo
Klaipėdietis svarsto, kad galbūt būtų palikęs viską likimo valiai, tačiau netyčia vieną dieną perskaitė lietuvių laikraštyje skelbimą apie vienoje advokatų firmoje teikiamas paslaugas.
„Airijoje labai gera advokatų apmokėjimo sistema. Iš pradžių jiems nieko nereikia mokėti. Jei pavyksta laimėti bylą, jie patys iš laimėtos sumos pasiima savo dalį. O jei laimėti nepavyksta, jokių pinigų neima”, – pasakojo A. Vaičekauskas.
Lietuvio bylos ėmęsis teisininkas Barra O’Cochlainas nesakė, kiek vaikinas gali prisiteisti iš darbovietės. Tačiau patikino, kad jis tikrai nieko nepraras, nebent darbą.
„Taip ir buvo – vos tik darbovietėje sužinojo, kad kreipiausi į teisininkus, mane atleido, aiškindami, kad nebėra darbo, nors akivaizdu buvo, kad tai melas”, – prisiminė dar vieną skaudų darbdavių antausį klaipėdietis.
Galėjo gauti ir daugiau
Laimei, per porą savaičių jam pasisekė susirasti kitą darbą. Pusmetį teisininkas siuntinėjo vaikiną pas medikus, kad šie patvirtintų, kad jo koja buvo lūžusi ir dabar jis jaučia pasekmes. Tačiau net keturi medikai tvirtino, kad viskas yra gerai, esą jis tik ieško, prie ko prisikabinti.
„Pagaliau visa ta istorija man nusibodo ir pasakiau teisininkui, kad norėčiau viską greičiau pabaigti. Vos po savaitės jis man pranešė, kad buvusi darbovietė man siūlo piniginę kompensaciją – 24 tūkst. eurų, iš kurių 2 tūkst. teks atiduoti advokatui. Sutikau. Nors pažįstami airiai vėliau man sakė, kad turėjau gauti mažiausiai 40 tūkst. eurų. Esą būtų buvę dar geriau, jei būčiau po nelaimės nebegrįžęs į tą pačią darbovietę. Tačiau džiaugiuosi, kad pavyko laimėti bent tiek”, – pasakojo klaipėdietis.
Trumpam parvykęs į Lietuvą A. Vaičekauskas sakė žadantis pastarosiomis dienomis skristi atgal į Airiją. Bet šį sykį – tik tam, kad parduotų ten užgyventus daiktus.
„Grįšiu į Lietuvą. Nepritampame mes ten. O Lietuvoje viskas taip miela…” – sakė A. Vaičekauskas.