Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Panevėžio karo prievolės centro vadovai į susitikimą pakvietė Panevėžio žiniasklaidos atstovus, su kuriais pasidalino mintimis apie šiandieninę bei būsimą Lietuvos kariuomenę.
Panevėžio karo prievolės centro vadovas kapitonas Petras Vaičikonis žurnalistams pateikė įdomios statistikos, o Panevėžio miesto bei Panevėžio rajono karo prievolės vyresnieji specialistai Normundas Šarkanas bei Vitalijus Kudinavičius pasidalino mintimis apie jaunuolių šaukimą, jų pasirengimą tarnauti ir, žinoma, apie negatyvias šauktinių problemas. Jie kartu yra šauktinių atrankos komisijų pirmininkai.
Kariuomenei tinka ne visi
Kapitonas P.Vaičikonis informavo, kad šis centras, kuris vienija Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskritis, buvo įkurtas 2002 metų liepos 22 dieną. Centras užtikrina šauktinių atranką ir jų pristatymą į tarnybos vietas. Pasak kapitono, šiuo darbu užsiima septyniolika karo prievolės padalinių ir karo medicinos tarnyba. Karo prievolės centro vadovas pasidžiaugė, kad vis mažiau jaunuolių ignoruoja šaukimus. Praėjusiais metais trijose apskrityse buvo pakviesti 28308 šauktiniai, atvyko – 21338. Tai sudaro 74 procentus visų šauktinių. Tiesa, jiems dar reikia praeiti griežtą medicininės komisijos apžiūrą, kuri naujokams kelia labai aukštus reikalavimus. Tad nenuostabu, kad praėjusiais metais tikrajai karo tarnybai tiko tik 39 procentai visų šauktinių.
Pagal statistiką, tarnybai netinka net 33 procentai šauktinių, sergančių psichiniais susirgimais. Tačiau kapitonas pabrėžė, kad tiems jaunuoliams nebūtinai diagnozuota psichikos liga. P.Vaičikonis pabrėžė, kad armijoje keliami visai kitokie reikalavimai nei civiliniame gyvenime. 25 procentai šauktinių „nurašoma” dėl chirurginių ligų. Dažniausiai tai būna stuburo iškrypimas, pilnapadystė. Trečias populiariausias šauktinių negalavimas – terapinės ligos. Iš jų dažniausiai būna per aukštas jaunuolių kraujospūdis. Sveikiausi vaikinai gyvena Utenos apskrityje, kurioje net 48 procentai šauktinių tiko tikrajai tarnybai.
Kapitonui pritarė ir Panevėžio miesto karo prievolės vyr. specialistas N. Šarkanas. Jis stebėjosi, kad iki patikrinant sveikatą karo medikų komisijoje, apie turimas ligas neįtarė nei pats šauktinis, nei jo artimieji.
Latvijoje – jau profesionali kariuomenė
Susitikimo iniciatoriai patikino, kad jiems labai dažnai skambina šauktinių tėvai ir teiraujasi, kada Lietuvoje bus profesionali kariuomenė. Matyt, juos pasiekė informacija, kad Latvijoje nuo šių metų sausio pirmos dienos veikia tik profesionali kariuomenė. Pasak P.Vaičikonio, Lietuvoje dar nėra priimtas net toks politinis sprendimas, o pereinamasis laikotarpis dar užtruktų ne mažiau kaip trejus metus.
„Patriotams” – baudos
Karo prievolės centro darbuotojams tenka susidurti ir su piktybiškai vengiančiais tarnybos jaunuoliais. Vien 2006 metais tokiems asmenims buvo surašyti 553 administracinės teisės pažeidimo protokolai. Bauda gali siekti net iki tūkstančio litų, tačiau, pasak susitikimo dalyvių, maksimali bauda dar nebuvo niekam paskirta.
Kapitonas P.Vaičikonis, miesto ir rajono karo prievolės vyr. specialistai N.Šarkanas ir V.Kudinavičius buvo vieningos nuomonės, kad nereikia vaikinų gąsdinti armija. Jie tikino, kad dirbant su šaukiamojo amžiaus jaunuoliais reikia daugiau naujovių, glaudesnio kontakto su jų šeimomis. Jų nuomone, laikas būtų ir mokyklose nors dvi valandas per savaitę skirti patriotinio auklėjimo pamokoms.