Palaimintojo asmenybės spindesys

Šiandien Mokslų akademijos bibliotekoje bus pristatoma palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui skirta leidinių paroda, kuri užbaigs tris dienas Marijampolėje ir Vilniuje vykusius renginius, skirtus jo 80-osioms mirties metinėms.

Iškilaus Bažnyčios hierarcho atminimas paminėtas ir jo gimtojoje Marijampolėje. Kraštiečiai susirinko prie arkivyskupo Jurgio altoriaus Šv. Arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje, kurioje nuo 1934 metų ilsisi jo palaikai. Šią vasarą sukaks jau dvidešimt metų, kai tikintieji prašo Matulaitį paskelbti šventuoju. Tokius ketinimus palaikė šeštadienį Marijampolėje lankęsis apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Stephanas Zurbriggenas, Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, gausus Lietuvos vyskupų būrys. Pabrėžtas šio Sūduvos krašto sūnaus indėlis atkuriant vienuolijas Lietuvoje, Lenkijoje ir JAV, kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją.

Apie palaimintojo gyvenimo kelią kalbėta Marijampolės Marijonų gimnazijoje surengtoje konferencijoje. Akcentuota, kad sudėtingiausia yra tai, jog Matulaitis tarytum nepadarė garsaus žygdarbio ir nepaaukojo savo gyvybės dėl kilnaus tikslo. Antraip jis jau tikriausiai seniai būtų paskelbtas šventuoju. Tačiau ir be tokios aukos, jis nešė ne kiekvienam pakeliamą kryžių. Dešimties metų liko visiškas našlaitis ir paauglystėje dėl prastų gyvenimo sąlygų susirgo kaulų džiova. Liga įsismelkė ne tik į koją, bet ir į ranką. Teko naudoti įtvarus, ramentus, ištverti ne vieną operaciją. Klastinga liga su trumpalaikiais pagerėjimais Matulaitį alino iki mirties.

Nepaisant silpnos sveikatos, Matulaitis buvo apdovanotas išskirtiniais gabumais. Jis siekė mokslo Varšuvos kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs Šveicarijos Fribūro universitetą gavo teologijos daktaro laipsnį. Septynerius metus jis sudėtingomis politinėmis sąlygomis vadovavo Vilniaus arkivyskupijai.

Popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Matulaitį paskelbė palaimintuoju 1987 metų birželį. Nuo to laiko praėjo beveik 20 metų, tačiau tolesnė beatifikacijos bylos eiga – neaiški.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.