Geros ir blogos paskolos

Yra paskolų šalininkų, yra paskolų priešininkų. Yra tokių, kurie apskritai vengia skolintis ir smerkia besiskolinančiuosius. Šiandien turėti vienokių ar kitokių skolų yra įprasta (už komunalinius patarnavimus mokame tik kito mėnesio pabaigoje, dažnas vėliau atsiskaito ir už telefono pokalbius ar degalus, įsigytus atsiskaitant degalinės kortele).

Viena vertus, paskola – tai finansinė priemonė, padedanti įsigyti reikalingų daiktų ar paslaugų tada, kai jų labiausiai reikia, o ne tada, kai yra pinigų. Kaip rodo įvairios apklausos, paskolas iš bankų ar kitų finansų institucijų šiandien gali būti paėmę maždaug trečdalis gyventojų. Ir tikėtina, kad, švelnėjant reikalavimams, didėjant galimybėms pasiskolinti ir neblėstant optimistiniams lūkesčiams dėl ateities bei galimybės grąžinti paskolas, paskolų gavėjų nemažės.

Paslysti nesunku

Kita vertus, skolinantis visada išlieka tikimybė, kad paskola taps neįvykdomu įsipareigojimu. Užsienyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tokia tikimybė gana dažna. Neretai tokios pasekmės ištinka ir dėl elementarios finansinės drausmės trūkumo (kai senoms paskoloms grąžinti imamoms naujos – didesnės ir brangesnės paskolos), tačiau dažnai ir dėl nenumatytų aplinkybių (prarastos sveikatos, prarasto darbo). Užsienio sociologų duomenimis, prasiskolinimas gali turėti ne tik finansinių, bet ir socialinių pasekmių. Prasiskolinęs žmogus greitai gali tapti socialiai remtinu asmeniu: prasta reputacija trukdo susirasti kitą darbą, verčia keisti gyvenamąją vietą, kraustytis gyventi į prastesnį rajoną. Tokie žmonės praranda draugus, puola į depresiją, ieško nusiraminimo įnikdamas į svaigalus, griebiasi nusikalstamos veikos. Daugelyje šalių kuriamos programos, kaip padėti tokiems žmonėms, tačiau sutinkama, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir prevencijai.

Negrąžinančiųjų mažai

Lietuvoje tokio masto problemų dėl skolinimosi neturime. Daugiausia paskolų išduota būstui įsigyti. Ir jei dėl kokių nors priežasčių šeimai paskolos įmokos pasidaro per didelės, padidėjus nekilnojamojo turto vertei būstą galima parduoti brangiau, grąžinti paskolą ir užsitikrinti normalias gyvenimo sąlygas. Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip 60 dienų vėluojamų grąžinti būsto paskolų dalis praėjusių metų pavasarį buvo tik 0,5 procento. Daugiau vėluojama grąžinti vartojimo kreditus – 1,5 procento. Toks vėlavimas nekelia didelės grėsmės bankų stabilumui. Ar jis nesukels grėsmės šeimai, turinčiai paskolą, daugiausia lems pačios šeimos finansinė drausmė ir išprusimas: gebėjimas pasirinkti paskolos įmokų dydį pagal pajamas ir pasiruošimas nenumatytiems atvejams.

Prieš skolindamasis – pagalvok

Prasiskolinimo prevencija – tai ne draudimas skolinti arba skolintis. Tai būtų nenaudinga (tada apsigyventi savo būste galėtume tik praėjus gal keturiolikai metų po vestuvių). Tai net neįgyvendinama šiais globalizacijos laikais. Banko balanse paskolos klasifikuojamos į geras ir blogas (abejotinas ar beviltiškas, jei vėluojama jas grąžinti). Besiskolinantieji gerą ar blogą paskolų įtaką savo šeimos turtui turėtų įvertinti prieš sudarydami sutartį.