Nors ir suprasdami asmens dokumentų apsaugos svarbą, Lietuvos gyventojai vis dar toleruoja savo privatumo pažeidimus
Sparti moderniųjų technologijų plėtra, leidžianti į mažus diskelius sukaupti milžinišką kiekį informacijos, kelia realų pavojų, kad duomenys apie asmenis bus panaudoti ne pagal paskirtį, galbūt nusikalstamais tikslais.
„Asmens duomenys – ne šiaip sau duomenys. Deja, materialaus daikto – aukso dirbinių, aparatūros ar kailinių vagystė visiems suprantama. Kai kalbame apie asmens duomenų vagystę, atrodo, lyg ir nieko bloga nenutiko – duomenys lieka toje informacinėje sistemoje, kur ir buvo, jie tik nukopijuojami”, – kalbėjo Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas. Europos duomenų apsaugos dienos proga Seime buvo surengta konferencija, kurioje kalbėta apie asmens duomenų apsaugos Lietuvoje problemas ir perspektyvas.
Pažeidimus toleruojame patys
Pasak Kunčino, didžiausia problema mūsų šalyje ta, kad žmonės per mažai išmano apie savo teises, savo asmens duomenų saugojimą ir tvarkymą. Be to, nedaugelis žino, kur reikia kreiptis, jei įtaria kokį nors savo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą.
„Mūsų ir kitų iš posovietinės erdvės išėjusių valstybių problema, kad pripratome, jog mūsų privatumas gali būti pažeidžiamas, ir tokį dalyką toleruojame. Vakarų pasaulyje privatumas visada buvo saugomas kaip didelė vertybė”, – sakė Kunčinas.
Anot inspekcijos direktoriaus, pastaruoju metu kyla problemų ir dėl sparčios informacinių sistemų integracijos. Anksčiau buvo kaupiami kiekvienos atskiros srities duomenys, dabar juos mėginama sujungti į vieną sistemą. „Pastaruoju metu ir bankininkai nori kurti tokią sistemą apie visų mūsų lėšas ir skolas. Tai kelia problemų ir tam tikrą grėsmę asmenims”, – teigė Kunčinas.
Inspekcijos vadovas sutinka, kad bausmės pažeidusiesiems Asmens duomenų saugos įstatymą Lietuvoje yra gana menkos. Be to, kol kas ir teismai neturi tokių bylų praktikos.
Verta pasikonsultuoti
VDAI yra specialus Skundų skyrius, kuriame gyventojams teikiamos konsultacijos visais asmens duomenų saugos klausimais. „Jei yra abejonių, teikti ar ne savo duomenis paslaugos teikėjui, patarčiau pasikonsultuoti su mūsų teisininkais”, – patarė VDAI direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė.
Pasak jos, Lietuvoje populiariausia žmogaus prašyti nurodyti asmens kodą. Tačiau prašoma ir kitų duomenų – apie šeimos sudėtį, lytį, amžių, sveikatos būklę ir t. t. Visas šias žinias Vaitkevičienė pataria teikti atsargiai.
Paklausta, ar asmens kodas yra svarbiausias iš visų privataus asmens duomenų, Vaitkevičienė sakė, kad į šį klausimą galima atsakyti tik atsižvelgus į tai, kokią žalą bei pasekmes sukelia vieno ar kito duomens panaudojimas. „Tarkime, žmogaus sveikatos būklės paviešinimas gali sukelti kur kas didesnę žalą negu asmens kodo panaudojimas”, – sakė pareigūnė.
Interneto pavojus
Per mėnesį VDAI gauna apie 20 skundų (pusė jų pasitvirtina), per dieną sulaukiama ne mažiau kaip 10 skambučių. Pasak Vaitkevičienės, prieš metus žmonės dažniausiai skundėsi dėl neteisėtai panaudotų asmens kodų. Šiandien – skundų įvairovė kur kas didesnė. Netrūksta abejojančiųjų, ar visi duomenys, kurių prašo paslaugos teikėjas, yra jam reikalingi.
„Labai svarbu, kad kiekvienas pilietis brangintų savo teisę į privatumą”, – pabrėžė pareigūnė.
Lazda dviem galais
Lietuvoje sparčiai populiarėja tokia saugos priemonė kaip stebėjimo kameros. Užsienio šalyse jų gerokai padaugėjo po teroro aktų Londono metro ir kitur, paaiškėjus, kad tai veiksminga priemonė, galinti padėti nustatyti nusikaltėlius.
Kita vertus, kyla nemažai pavojų, kad tokios kamerų „akys”, nuolat stebinčios visus ir viską, pažeidžia žmonių privatumą. Pavyzdžiui, Lietuvoje kameros fiksuoja ne tik greičio pažeidėją, automobilio numerį, bet ir šalia vairuotojo sėdintį žmogų.
„Vaizdo kamerų naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas ir nuolat prižiūrimas”, – įsitikinęs Kunčinas.