Šiandien bus bandoma įkurti Kauno centro atnaujinimo agentūrą – įstaigą, kuri turėtų rūpintis laikinosios sostinės centrinės dalies likimu
Miesto meras Arvydas Garbaravičius tvirtina, kad metų metus vilkinamas Laisvės alėjos ir visos centrinės miesto dalies atnaujinimo klausimas pagaliau pajudėtų iš mirties taško. Tačiau kai kurie politikai, taip pat ir architektai įsitikinę, kad iki realių veiksmų vėl nebus prieita.
Į vadovus – mero sūnaus draugas
Pagal pačias prasčiausias Kauno tradicijas Laisvės alėjos klausimas imamas gvildenti prieš kiekvienus rinkimus, o po jų visi pažadai tiesiog užmirštami. Iki kitų rinkimų. Nors šį kartą, atrodo, žengiama toliau. Būsimoji įstaiga dar neturi nei finansavimo, nei veiksmų plano, tačiau į viešumą iškilo svarbi detalė – būsimosios agentūros vadovu planuojama paskirti jauną savivaldybės viešųjų ryšių specialistą Konradą Kupstą. Verslo administravimą neseniai baigęs 25 metų vaikinas tokį pasiūlymą vertina kaip iššūkį. Tačiau dauguma miesto tarybos narių teigia esą pasipiktinę, kad į itin atsakingas pareigas bandoma prastumti mero Garbaravičiaus sūnaus draugą, juo labiau kad Kupstui žadamas nemenkas atlyginimas – apie 3500 litų.
Bandymai daryti bet kaip
Agentūros tikslai būtų atnaujinti, plėtoti ir išsaugoti svarbiausius Kauno miesto centrinės dalies istorinės ir kultūrinės reikšmės objektus, koordinuoti centro atgaivinimo strategiją įgyvendinančių institucijų veiklą, užtikrinti atgaivinimo priemonių viešumą, gerinti gyventojų konsultavimą.
Kaskart į bendrą diskusiją susirenkantys miesto architektai, paminklosaugininkai, verslininkai ir Kauno centro gyventojai jau nebe pirmą kartą pripažįsta, kad metų metus laikinosios sostinės pasididžiavimu buvusi Laisvės alėja ne tik merdi, bet ir, atrodo, neturi jokios urbanistinės ateities. Žinomas Kauno architektas Rimvydas Palys LŽ sakė, kad visos tikros ar tariamos pastangos ir toliau bus nieko vertos, kol nebus aiškios krypties ir pagrindinės miesto centro idėjos. „Pagrindinę idėją būtina išmąstyti, aptarti, ištirti, išplėtoti ir tik tada kurti kažkokią agentūrą ar draugiją, kuri galėtų komerciškai idėją įgyvendinti”, – sakė Palys. Jo įsitikinimu, bene didžiausia miesto bėda – bandymai daug ką daryti padrikai, pavienėmis grupėmis, nepavykusiais konkursais.
Pasak nuolat į diskusijas dėl Laisvės alėjos pertvarkymo kviečiamo akademiko Algimanto Miškinio, reikia žinoti, kokią mes norime matyti Laisvės alėją. Namai joje buvo statomi nuo XIX amžiaus. Čia yra įvairių epochų pastatų, kurių būklė dabar nevienoda. Akademiko nuomone, būtina parengti programą, kurioje būtų kalbama ne tik apie estetiką, bet ir apie finansavimą.
Sulaukė nepasitenkinimo
Miesto valdininkai 2006 metų pabaigoje sumąstė pagalbos kreiptis į verslininkus ir gyventojus. Kauniečiai paraginti skirti savo lėšų ir bent jau atnaujinti Laisvės alėjos fasadus. Tačiau šis kvietimas, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė tik nepasitenkinimą. Savivaldybė apkaltinta vangumu ir nenoru spręsti aklavietėje atsidūrusio klausimo. Vietoj lėšų atnaujinti jiems priklausančių pastatų fasadams savivaldybės atstovai išgirdo reikalavimų parengti bent preliminarų Laisvės alėjos atnaujinimo projektą ir atlikti svarbiausių komunikacijų tiesimo darbus.
Tuomet bendros kalbos rasti taip ir nepavyko, tačiau šiandien lyg ir bandoma žengti naują žingsnį. Taip ir atsirado siūlymų steigti atskirą viešąją įstaigą Kauno centro atnaujinimo agentūra, kuri esą įgyvendintų visą Laisvės alėjos bei centrinės miesto dalies atnaujinimo projektą. Pasak miesto galvos, tokios įstaigos steigimas – vienintelis būdas panaudoti ir valstybės lėšas. Juolab kad sostinėje panaši įstaiga sėkmingai veikia jau bene dešimtmetį.
Prieš metus savivaldybė paskelbė Laisvės alėjos projektų konkursą, kuriame dalyvauti kvietė miesto architektus, o vertinti siūlė miestiečiams, tačiau projekto rezultatai tęsinio nesulaukė. Antrą kartą skelbto konkurso vienintelio dalyvio architekto Šarūno Kiaunės darbas tebelaukia valdininkų sprendimo. Ne vienus metus posėdžiauti renkasi ir savivaldybės įkurtoji Laisvės alėjos atnaujinimo darbo grupė, tačiau ir čia rezultatų nematyti.