Pernai pagausėjo norinčiųjų vairuoti, tačiau dažniausiai sėdama už senos transporto priemonės vairo
Šalyje daugėja pradedančių vairuoti žmonių ir senų automobilių. Tokius duomenis, apibendrinusi praėjusių metų veiklos rezultatus, pateikė valstybės įmonė „Regitra”. Tuo tarpu visuomenės apklausos antrina informacijai apie nusenusį lietuvių automobilių parką. Be to, teigiama, kad Europos Sąjungos fone Lietuvos gyventojai išsiskiria ir tuo, jog daugiau nei pusė jų neturi vairuotojų pažymėjimų.
Keliuose daugėja naujokų
VĮ „Regitra” viešųjų ryšių specialistė Laimutė Būzienė pastebėjo, kad pernai suaktyvėjo ir pradedantieji vairuotojai, norintys įgyti teisę gauti vairuotojų pažymėjimus. Didėjant registruojamų transporto priemonių skaičiui, atitinkamai pagausėjo ir išlaikiusiųjų vairavimo egzaminus – pernai šalyje užregistruota beveik 70 tūkst. naujų vairuotojų ir tai yra maždaug penktadaliu daugiau nei užpernai. Naujokų Lietuvos keliuose padaugėjo maždaug apylygiai: per penkis tūkstančius moterų ir šešis tūkstančius vyrų. Tad proporcija tarp išlaikiusiųjų praktinio vairavimo egzaminą išlieka bemaž tokia pati: 44 proc. „naujai iškeptų” vairuotojų sudaro dailiosios lyties atstovės.
Paklausta, kas nulemia tokį pradedančiųjų vairuotojų suaktyvėjimą, VĮ „Regitra” viešųjų ryšių specialistė L.Būzienė teigė negalinti pateikti kategoriškų išvadų, mat specialios apklausos tam nėra atliekamos. Tačiau pašnekovė išdėstė ne vieną priežastį, galinčią turėti įtakos naujų vairuotojų pagausėjimui: „Akivaizdu, kad pradedančiųjų vairuotojų gausėjimą lemia bendros šalies ekonominės priežastys. Žmonės vis daugiau lėšų skiria vartojimui, daugiau investuoja. Į Lietuvą įvežama vis daugiau automobilių, tad jų pasirinkimas gana platus. Dažnoje šeimoje jau naudojamasi ne vienu, o dviem ar net trimis lengvaisiais automobiliais, tad ir vairuoti siekia visi suaugę šeimos nariai. Be to, šalyje įsteigiama vis daugiau vairavimo mokyklų, kurių suskaičiuojama jau gerokai per pusketvirto šimto. Ne paslaptis, jog ir šalies, ir užsienio darbo rinkoje vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo paprastai būna paklausesnis, nei tas, kuris jo neturi.”
L.Būzienė pridūrė, kad išlaikyti vairavimo egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą būtent Lietuvoje paprastai stengiasi į užsienį uždarbiauti išvykstantys šalies gyventojai, mat čia tokios paslaugos yra kur kas pigesnės bei paprastesnės. Galimybė pačiam vairuoti automobilį svarbi ir Lietuvos rajonų gyventojams, nes visuomeninis transportas į atokias gyvenvietes užsuka vis rečiau.
Tuo tarpu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup” pateiktuose apklausos rezultatuose konstatuojama, kad Lietuvoje 52 proc. gyventojų neturi vairuotojo pažymėjimo ir pagal šį rodiklį vis dar atsilieka nuo daugelio kitų ES narių. Visoje ES vidutiniškai 29 proc. suaugusių gyventojų neturi teisės vairuoti automobilio. „Skirtingai nei ekonomiškai stipresnėse senosiose ES valstybėse, šiuo metu Lietuvoje aukštos kuro kainos nėra adekvačios gyventojų pajamoms. Automobilio išlaikymas taip pat nemažai kainuoja, tad visi šie veiksniai nuo automobilio ir teisės jį vairuoti įsigijimo sulaiko nemažai lietuvių”, – teigia „TNS Gallup” tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.
Vairuoti nori ir septyniasdešimtmečiai
Pasak „Regitros” atstovės, domėtis automobilio vairavimu pradeda jau dešimtų-vienuoliktų klasių moksleiviai. Pretendentų į vairuotojus amžiaus vidurkis – maždaug 30 metų, tačiau vairavimo egzaminus sėkmingai išlaiko ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, 2006-aisiais pats vyriausias asmuo, išlaikęs „Regitroje” egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, buvo 77-erių metų Plungės rajono gyventojas. Vyriškis išlaikė egzaminus B kategorijos transporto priemonės (lengvojo automobilio iki 3,5 tonos bendros masės) vairuotojo pažymėjimui gauti. Jis galės vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže.
Vyriausia pernai vairavimo egzaminus išlaikiusi moteris yra 74 metų kaunietė, gavusi vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Tiesa, garbaus amžiaus moteris laikė automobilio su automatine pavarų dėže vairavimo egzaminą.
„Regitros” atstovė suskaičiavo, kad iš viso pernai vairavimo egzaminus išlaikė 11 asmenų, įkopusių į aštuntąją dešimtį, – 9 vyrai ir 2 moterys. Dauguma jų yra įvairių šalies rajonų gyventojai, o trys asmenys – iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Statistika byloja, kad daugiausiai išlaikoma vairavimo egzaminų B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau pastebima, kad vis daugiau gyventojų renkasi ir sunkesnėms transporto priemonėms skirtas C bei CE kategorijas. Pernai tokių klientų „Regitroje” užfiksuota keliais tūkstančiais daugiau nei prieš metus. Atitinkamai daugiau įmonė registruoja ir krovininių transporto priemonių.
Automobilių nuolat daugėja
VĮ „Regitra” duomenimis, pernai jos darbuotojams daugiausiai šalies gyventojų teko aptarnauti teikiant lengvųjų automobilių registravimo paslaugas. Per praėjusius metus įmonė aptarnavo apie 860 tūkst. tokių klientų (11,6 proc. daugiau nei 2005 metais). Pernai gegužę, teikdama transporto priemonių registravimo paslaugas, „Regitra” sumušė visų laikų rekordus, per mėnesį aptarnaudama daugiau nei 77 tūkst. klientų.
Skaičiai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad šalyje nuolat daugėja naudotų automobilių, atvežamų iš užsienio šalių: pernai Lietuvoje užregistruota per 177 tūkst. iš svetur atgabentų transporto priemonių. Vidutinis pastarųjų šalyje pirmąkart registruotų automobilių amžius – dešimt metų. Tuo tarpu naujintėlaičių lengvųjų automobilių į Lietuvos kelius 2006-aisiais išriedėjo vos 14,4 tūkst. (2005 metais – 10,6 tūkst.).
Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ir VĮ „Regitra” duomenimis, pagal vienam milijonui šalies gyventojų tenkantį registruotų naujų lengvųjų automobilių skaičių Lietuva pernai užėmė paskutinę vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių – milijonui gyventojų teko vos 3800 mašinų.
„Regitros” atstovė L.Būzienė sako, kad bene didžiausią įtaką naujų automobilių perkamumui Lietuvoje turi maža gyventojų perkamoji galia. Antra vertus, Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, būtent Pabaltijo šalyse pernai (lyginant su 2005 metais) naujų automobilių registravimas išaugo daugiausia visoje Europos Sąjungoje: Latvijoje – net 53,6 proc., Lietuvoje – 34,2 proc., o Estijoje – 30,3 proc.
„TNS Gallup” atliktos visuomenės apklausos duomenimis, net 95 proc. vairuojančių lietuvių, įsigydami automobilį, renkasi kelerius metus naudotą transporto priemonę. Pagal šalies gyventojų skaičių, važinėjančių senesniais nei 5 metų automobiliais Lietuva pirmauja tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
„Dauguma lietuvių renkasi naudotus automobilius, nes taip dažniausiai siekia sutaupyti, kai kurie nenori prisiimti finansinių įsipareigojimų arba turi kitų prioritetų, pavyzdžiui, skirti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti”, – teigia M.Degutis.
ES šalyse 47 proc. naudojamų automobilių yra pagaminti prieš 6 metus ar anksčiau. Lietuvoje tokiais automobiliais važinėja net 92 proc. gyventojų, o 72 proc. vairuoja senesnes nei 10 metų transporto priemones. Daug senų automobilių turi ir latviai, 86 proc. iš jų važinėja transporto priemonėmis, kurių amžius yra 6 ir daugiau metų, o 62 proc. – senesnėmis nei 10 metų.
Aptikta nemažai klastočių
Siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgytų transporto priemonių įteisinimui Lietuvoje, registruodami pirmąkart į Lietuvą įvežtas transporto priemones bei kitais taisyklėse numatytais atvejais „Regitros” darbuotojai tikrina jų identifikavimo bei dokumentų duomenis.
Aptikus įtarimų keliančių galimų klastojimo atvejų, įmonė transporto priemonės neregistruoja, o apie tai nedelsiant informuoja teisėsaugininkus, kurie atitinkamai pradeda savo tyrimą. Pagal „Regitros” specialistų pateiktą informaciją, pernai šalies policija išaiškino beveik pusantro šimto atvejų, kai buvo prašoma registruoti automobilį su suklastotais identifikavimo numeriais, ir 55 kartus nustatė dokumentų klastotes.
Pasak L.Būzienės, pastaruoju metu vis labiau populiarėja „Regitros” interneto svetainėje visiems lankytojams suteikiama galimybė nemokamai patikrinti duomenis, ar bet kuri Lietuvoje registruota kelių transporto priemonė nėra areštuota, įkeista bankui ir ar jos registravimui netaikomi jokie kitokie apribojimai. Čia tereikia įrašyti dominančios transporto priemonės valstybinį arba kėbulo numerį. Gyventojai pernai pasinaudojo šia funkcija beveik pusę milijono kartų.
Vairuotojų pažymėjimai brangs
Kalbėdama apie įsibėgėjančius 2007-uosius, L.Būzienė pažymėjo, kad „Regitros” teikiamų paslaugų spektras dar labiau išsiplės. Transporto priemonių registravimo ir vairuotojų egzaminavimo paslaugas teikianti įmonė šiemet šalies gyventojams pradės keisti bei išdavinėti vairuotojų pažymėjimus. Policijos departamentas pastarąją funkciją, kaip nesusijusią su tiesiogine policijos veikla, ketina perduoti „Regitrai” jau šių metų gegužės 1-ąją.
„Planuojama, kad vairuotojo pažymėjimai bus išduodami ir keičiami šešiolikoje klientų aptarnavimo padalinių. Gyventojai galės kreiptis į bet kurį iš jų, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, dirba ar mokosi”, – patikslino VĮ „Regitra” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. L.Būzienė pridūrė, kad naujiems vairuotojams bus patogiau, kai „Regitroje” išlaikę vairavimo egzaminą jie galės ten pat esančiame klientų aptarnavimo padalinyje atsiimti ir vairuotojo pažymėjimus: „Įmonė ne tik išduos pažymėjimus, bet ir pati juos gamins – tai yra, naudodama lazerinę graviravimo įrangą, vairuotojo pažymėjimo kortelėje įrašys asmens duomenis bei pateiks nuotrauką, o klientams nebereikės atskirai rūpintis savo fotografijomis. Planuojama, kad pastarųjų paslaugų kaina, priklausomai nuo gamybos savikainos, turėtų neženkliai padidėti, nes „Regitra”, skirtingai nei Policijos departamentas, yra nebiudžetinė organizacija, kuri išlaikoma iš pajamų, gautų už fiziniams ir juridiniams asmenims suteiktas paslaugas.” Pašnekovė užtikrino, kad nauja vairuotojo pažymėjimo kaina bus suderinta su Konkurencijos taryba, o ją tvirtins vidaus reikalų ministras.