Rusijos ir Baltarusijos konfliktas perauga į šaltąjį karą
Praėjusią savaitę Rusijos federalinės saugumo tarnybos Pasienio kontrolės valdybos vadovas generolas Vladimiras Proničevas šokiravo Federacijos tarybos narius, kai jiems pareiškė, kad sąlyginė siena su Baltarusija tampa „juodąja skyle”, kuria gali pasinaudoti visokie piktadariai.
Iš V.Proničevo žodžių buvo galima suprasti, kad Rusija ketina su Baltarusija besiribojančiose srityse įvesti pasienio režimą, tai galėtų padėti paskutinį tašką dviejų valstybių sąjungos kūrime, apie kurį kalbama daugiau nei dešimtmetį.
Praėjusį penktadienį publiką vėl nustebino prezidentas Aleksandras Lukašenka, kai pareiškė, kad Baltarusija jau nenori Rusijos rublio ir turi visas sąlygas įsivesti eurą.
Priešiškumas didėja
Generolo V.Proničevo pranešimą Federacijos tarybos nariams Maskvos laikraštis „Novyje izvestija” pavadino dar vienu, bet labai svarbiu epizodu Maskvos ir Minsko šaltajame kare.
„Vardydamas didžiausias grėsmes ir iššūkius, su kuriais susiduria Rusijos pasieniečiai, generolas sąlyginę sieną su Baltarusija pavadino „juodąja skyle”, kuria gali pasinaudoti teroristai, prekeiviai narkotikais, visokio plauko migrantai, pirmiausiai iš Gruzijos”, – griežtus V.Proničevo žodžius citavo „Novyje izvestija”.
„Naftos ir dujų karas, kilęs pačioje praėjusių metų pabaigoje, dabar oficialiai peržengė ekonominio konflikto ribas”, – taip V.Proničevo pranešimą Federacijos tarybos nariams įvertino laikraštis „Vremia novostej”.
„Generolo žodžių prasmė aiški – sąjunginiai santykiai su Baltarusija Rusijai tampa pavojingi, ir ne tiek ekonominiu, kiek bendravalstybiniu požiūriu”, – teigė laikraštis, iš kurio komentarų galima padaryti išvadą, kad, Maskvos požiūriu, Baltarusija tampa pavojinga sąjungininke, o tokia padėtis yra netoleruotina.
Minskas atsikirto
Minskas netruko atsikirsti. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos oficialus atstovas Sergejus Gaidukevičius pareiškė: „Mums didelį rūpestį sukėlė generolo Proničevo pranešimas, ir ne todėl, jog tikiu kažkokių teroristų prasmukimu, bet todėl, kad visiškai neatsakingi Maskvos demaršai Minsko adresu niekaip nesibaigia.”
„V.Proničevo žodžius Minskas įvertino kaip dar vieną Maskvos žingsnį dvišaliame konflikte, kuris šį kartą žengtas ne ekonomikoje, bet politikoje”, – pažymėjo „Vremia novostej”.
Rusijos politikai ne kartą aiškino, kaip jie įsivaizduoja Rusijos ir Baltarusijos sąjungą. Tai būtų iš vieno centro valdoma valstybė, turinti bendrą valiutą ir bendras ginkluotąsias pajėgas, o Baltarusija gautų plačios autonomijos statusą, kokį turi, pavyzdžiui, Tatarstanas. Šiai Rusijos autonominei respublikai vadovauja prezidentas, turintis faktiškai tokius pat įgaliojimus, kokius turi Rusijos sričių gubernatoriai.
Tuo tarpu A.Lukašenka sakė, kad „su tokiomis žeminančiomis sąlygomis nesutiks nei jis, nei išdidi baltarusių tauta”. Taip į sąjunginės valstybės karstą kalami paskutiniai vinys.
Maskvos žiniasklaida tvirtina, kad Kremlius rimtai svarsto galimybę su Baltarusija besiribojančiose srityse įvesti pasienio režimą. „Rusijos ir Baltarusijos sąjunga žlugs galutinai, jeigu tarp dviejų šalių atsiras pasienio stulpai ir kontrolės punktai”, – teigia „Nezavisimaja gazeta”.
A.Lukašenka anksčiau pareiškė, kad saugoti savo rytinės sienos jis nesirengia.
A.Lukašenka nustebino publiką
Praėjus dienai po to, kai generolas V.Proničevas smarkiai nustebino Federacijos tarybos narius skandalingais pareiškimais apie Baltarusiją, prezidentas A.Lukašenka publiką pribloškė teiginiais, kuriuos iš jo išgirdo Vokietijos laikraščio „Die Welt” korespondentai.
Išsamiame interviu paskutiniu diktatoriumi Europoje vadinamas prezidentas pareiškė, jog jis „niekad nesutiks, kad Rusija prarytų Baltarusiją”. Jis pasisakė tik už tokią sąjungą, kurioje dvi valstybės būtų lygiateisės. Kremlius tokią A.Lukašenkos poziciją ne kartą išjuokė.
Bet labiausiai Baltarusijos prezidentas šokiravo „Die Welt” žurnalistus, kai pareiškė, kad Baltarusija, labiau negu bet kuri kita valstybė, pasirengusi įsivesti eurą.
„Mūsų šalies neslegia skola užsieniui, Baltarusijoje yra labai mažas infliacijos lygis, mūsų žmonės – darbštūs ir kantrūs. Mes gaminame geras prekes, mūsų ekonomika – stabili, todėl Baltarusija šiuo metu labiau negu bet kuri kita valstybė yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos”, – kalbėjo A.Lukašenka, nutylėdamas, kad vadinamąjį stabilumą jam iki šiol garantavo Rusija, pusvelčiui pardavinėdama naftą bei dujas ir reguliariai nurašinėdama skolas, kurių Minskas nepajėgdavo grąžinti.
Išlaikytinių era baigėsi
Interviu pabaigoje A.Lukašenka kalbėjo taip, tarsi vokiečių žurnalistams ištarti žodžiai priklausytų ne jam, o kokiam nors opozicijos veikėjui. „Mes – geri mokiniai, pasirengę toliau mokytis. Kai tapau prezidentu, pasakiau, jog sieksiu, kad mūsų šalis būtų panaši į Švediją ir Vokietiją. Aš žinau, kaip tose šalyse gyvena žmonės. Noriu, kad baltarusiai gyventų taip, kaip vokiečiai ir švedai. Visus tuos metus, praleistus prezidento poste, vykdžiau politiką, siekiant to tikslo”, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.
Analitikai Baltarusijos prezidento žodžių nevertina rimtai ir juos traktuoja kaip prastą jo mėginimą jam būdingu stiliumi atsikirsti Kremliui.
Kai Maskva Rusijos premjero lūpomis neseniai pareiškė, kad „išlaikytinių era galutinai baigėsi”, A.Lukašenka pradėjo dairytis, iš kur palankesnėmis sąlygomis galima būtų įsigyti naftos.
Žvalgosi į Baltijos uostus
Baltarusijos vyriausybė po šį mėnesį trims dienoms nutraukto rusiškos naftos tiekimo karštligiškai pradėjo ieškoti alternatyvių energijos tiekėjų.
Ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška sakė, kad Baltarusijos vyriausybė šiuo metu aktyviai ieško galimybių bendradarbiauti su kitomis žaliavą eksportuojančiomis šalimis, tokiomis kaip Azerbaidžanas, Iranas ir Venesuela.
„Jau padaryta tam tikra pažanga”, – sakė jis pažymėdamas, jog žaliava iš minėtų šalių galėtų būti pristatoma per Baltijos jūros uostus.
Ekonomistai vienu balsu teigia, kad iš šio Minsko sumanymo nieko neišeis, nes pasaulinėje rinkoje nafta yra daug brangesnė, negu Rusijoje. „Naftos Rusijoje Baltarusija gali pirkti 120-130 dolerių už toną pigiau, negu ji kainuoja Europoje”, – agentūrai „Reuters” aiškino rinkos analizės bendrovės „Argus Media” ekspertas Aleksandras Jeršovas.
Jis pridūrė, kad išlaidos tiekiant naftą jūros keliu faktiškai būtų dar didesnės, nes naftą transportuojant tanklaiviais atsieina brangiau nei naftotiekiais.
V.Semaška taip pat sakė, kad jo šalis bandys diversifikuoti savo energijos šaltinius naudodama daugiau biokuro ir statydama anglimis kūrenamas elektrines ir hidroelektrines.
Į pastaruosius sumanymus Maskvos žiniasklaida reagavo patyčiomis. Interneto svetainė „Gazeta.Ru” paskelbė ironišką komentarą, pavadintą „Lukašenka Minską apšildys malkomis”.
Rusai sąjungos nenori
Tarp Maskvos ir Minsko smarkėjant šaltajam karui, dviejų šalių piliečiai mano, kad jokia sąjunga tarp dviejų valstybių visai nereikalinga. Kelių visuomenės nuomonių apklausų rezultatai liudija, kad maždaug 60 proc. rusų mano, jog Baltarusija ir Rusija turėtų egzistuoti kaip atskiros valstybės. Panašios nuotaikos egzistuoja ir Baltarusijoje.
Žodžių karas tarp dviejų sostinių padarė savo: Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo instituto duomenimis, 71 proc. rusų pritarė vyriausybės veiksmams, kai ji sausio pradžioje nutraukė naftos tiekimą Baltarusijai.