Tekstilės fabrikas užsakovų ieško ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje
Kauno medžiagų gamybos AB „Pakaita”, produkcija aprūpinanti Rusijos ir Vakarų siuvimo fabrikus, dairosi naujų veiklos nišų, nes atlaikyti Turkijos medžiagų gamintojų konkurenciją yra pernelyg sudėtinga.
Į priekį iriasi lėtai
Algimantas Svilainis, trikotažo medžiagų gamybos akcinės bendrovės „Pakaita” generalinis direktorius, sako, kad tekstilės verslas Lietuvoje silpnėja, o tai, kad Finansų ministerija šio sektoriaus neįtraukė į prioritetinių pramonės šakų gretas, yra dar vienas liūdnas ženklas Lietuvos tekstilininkams.
„Ne visiems šiame versle lemta išlikti. Išgyventi pavyks smulkiems, dirbantiems pagal individualius užsakymus ir besiorientuojantiems į itin kokybiškos produkcijos gamybą. Kitiems teks jungtis arba trauktis”, – apie rinką kalba A. Svilainis. Anot jo, tekstilininkai turi susitaikyti, kad taip gerai, kaip buvo kažkada, jau niekada nebus.
Per 2006 metus bendrovė gavo apie 18 mln. litų pajamų, tai beveik 7 procentais daugiau nei užpernai. Įmonės pelnas sudarė maždaug 400 tūkstančių litų. Šimtas „Pakaitos” darbuotojų per mėnesį sumezga apie 40 tonų medžiagų. Pusę parduoda Lietuvoje, likusias gabena į Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Rusijos siuvimo fabrikus.
„Gamybos apimtis stengiamės didinti, bet kol kas išauginti daugiau kaip 6-7 procentais per metus nepavyksta”, – aiškina direktorius. Anot jo, prieš perkant naujus įrengimus, brangias mezgimo mašinas, reikia būti tikram, kad turėsi kam pagamintą produkciją parduoti. Kasmet investicijoms bendrovė skiria apie 400 – 500 tūkstančius litų. Bendrovė nuo 1945 metų Kaune gamina trikotažo medžiagas, trikotažo gaminius, užuolaidas, portjeras, lovatieses, teikia siuvimo ir mezgimo paslaugas, bet pastaroji veikla tesudaro penktadalį pajamų. Mezgimo padalinio bendras pajėgumas apie 80 tonų medžiagos per mėnesį. Mezgėjai pluša prie apvalaus trikotažo mezgimo mašinų, metmeninio trikotažo mezgimo mašinų. Siuvimo padalinio pajėgumai – 50 tūkstančių vnt. per mėnesį.
Su turkais nepakonkuruosi
Bendrovės vadovas sako, kad didžiausias galvos skausmas – konkurencija su tekstilės fabrikais iš Turkijos ir kitų valstybių, kurios medžiagas Europos siuvimo gamykloms siūlo už palyginti nedidelę kainą.
„Mes neturime galimybių dirbti taip našiai ir pateikti tokią mažą kainą, kad iš karto sukirstume rankomis su užsakovais, jie derisi, nes turi iš ko rinktis”, – apie kovą už būvį kalba A. Svilainis.
Anot direktoriaus, negali būti tikras, kokių užsakymų turėsi po dviejų mėnesių – sudaromos sutartys yra trumpalaikės, reikia būti labai lankstiems.
Pabranginti užsakovams tiekiamą produkciją, anot jo, yra itin sudėtinga – apie brangimus jie nė nesileidžia į kalbas, nes turi auksinį argumentą – „tada mes pirksime iš Turkijos ar kažkurios kitos šalies”. Padidinti galima tik naujų gaminių kainą, dėl kurių kartą dar nebuvo sukirsta rankomis.
„Pakaitos” direktorius skaičiuoja, kad didžiausią sąnaudų dalį sudaro žaliava. Siūlus medžiagoms megzti įmonė atsiveža iš Lenkijos, Italijos, Indijos, kitų valstybių.
„Pasaulinė rinka diktuoja vis aukštesnes kainas – siūlai brangsta, niekur nedingsi, juos pirkti reikia”, – sako A. Svilainis.
Anot jo, būtų gerai, jei Lietuvos tekstilininkai susijungę kartu pirktų žaliavą, tada būtų galima išsiderėti palankesnes kainas, tačiau iki tokio bendradarbiavimo dar reikia priaugti. Kol kas kiekvienas rinkos žaidėjas eina tik už save. Verslininkas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, perkant medžiagą iš Indijos, už žaliavą reikia sumokėti iš anksto, o tai sau leisti gali ne kiekviena įmonė.
Ieško naujų nišų
A. Svilainis sako, kad „Pakaita” jau dairosi naujų veiklos nišų, kurios būtų kiek pelningesnės. Bendrovė jau pradėjo bendradarbiauti su Prancūzijos automobilių pramonės atstovais – mezga jiems tam tikras dalis, kurios naudojamos lengvųjų automobilių bei autobusų gamyboje.
„Yra tik viena problema – atstumas. Pagaminti mes galime už palyginti visoms šalims priimtiną kainą, tačiau transportavimo kaštai suryja didelę dalį pelno”, – dalijasi rūpesčiais direktorius.
Anot jo, medžiagos užima daug vietos, bet yra nesunkios, todėl jas gabenti tolimą kelią nėra pelninga.
Tačiau automobilių pramonę verslininkas laiko viena pelningiausių nišų ir ketina joje įsitvirtinti, jau tariamasi dėl bendradarbiavimo su automobilių pramonės atstovais Čekijoje ir Slovakijoje.
„Bandome užmegzti ryšius ir su baldų bei statybos pramonės sektoriumi, kur tekstilės detalės yra reikalingos”, – pasakoja A. Svilainis.
Anot jo, Vakarų Europoje jau įprasta tiesiant kelius naudoti medžiagas, ypač dažnai specialūs audiniai naudojami sutvirtinant šlaitus. Lietuvoje šios technologijos dar tik pradedamos įsisavinti.