Kelias – be pasirinkimo

Premjeras Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad mažumos Vyriausybei nuolat tenka laviruoti tarp politinių rifų

Įsisukęs į užgriuvusių darbų sūkurį mažumos Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas į ateitį žvelgia optimistiškai, tačiau neslepia, kad vairuoti ministrų kabinetą, neturint tvirtos atramos Seime, yra nelengva. Ieškant kompromiso tenka tartis ne su viena, o su daugeliu partijų, kurių pozicijos neretai yra gana skirtingos, ypač pastaruoju metu, kai valstybę drebino ir tebedrebina įvairūs skandalai, kai per Lietuvą ritasi kupina aistrų rinkimų kampanija.

Apie tai – pokalbis su „Kauno dienos“ redakcijoje viešėjusiu Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu.

Diskusijų buvo ir bus

– Iki šiol Jūsų vadovaujama mažumos Vyriausybė gana sėkmingai įveikė visus povandenius politinius rifus, tačiau dabar kai kurie Jūsų oponentai jau prakalbo apie tai, kad, išsiskyrus socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos pozicijoms dėl Dujų įstatymo, dėl požiūrio į Valstybės saugumo departamentą, gali iškilti rimta valdžios krizė. Kaip vertinate tokius pareiškimus? Ar jie nekelia Jums nerimo?

– Politiniai rifai mažumos Vyriausybei visuomet yra pavojingi, todėl ji priversta ieškoti tam tikro sutarimo su kitomis partijomis. Gal tai ir gerai, nes esame priversti įsiklausyti į visas nuomones, iš kurių galiausiai išsikristalizuoja tiesa. Dėl Dujų įstatymo mes tikimės vis dėlto rasti tam tikrą kompromisą. O dėl Valstybės saugumo departamento vadovo jau iš esmės nėra ko ginčytis. Jis atsistatydino ir dabar laikinai eina šias pareigas, kol Prezidentas nesuras kitos kandidatūros. Tam, žinoma, reikia laiko, tačiau, manau, kad šalies vadovui pavyks rasti žmogų, kuris būtų priimtinas daugeliui parlamentinių frakcijų. Mes sutariame, kad tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, taip pat užtaisytos kai kurios išryškėjusios parlamentinės kontrolės spragos. Aišku, bus daug diskusijų, įvairių nuomonių, tačiau taip būna visuomet, kai sprendžiami labai svarbūs klausimai. Tačiau aš nemanau, kad tai turės kokios nors įtakos mūsų Vyriausybei.

– Bet Dujų įstatymas vis dėlto gali tapti rimtu nesantaikos obuoliu, nes Seimas dėl jo iš esmės yra suskilęs į priešingas stovyklas.

– Esu pavedęs kainų komisijai, konkurencijos tarnybai, Ūkio ministerijai dar kartą išanalizuoti padėtį dujų rinkoje. Po to pateiksime labai aiškius savo argumentus. Problema yra ta, kad šiuo metu, mano požiūriu, kai kurios tarnybos, ypač kainų komisija deramai neatlieka savo pareigų, be to, privatizuojant „Lietuvos dujas“ esame pasirašę sutartį su „Gazpromu“, kad dujų kainų nereguliuosime. Todėl dabar ir tvyro klausimas: ar pažeidę šią sutartį mes norime, kad dujų kainos būtų padidintos, ypač buitiniams vartotojams, greičiau, ar pasiliekame galimybę ieškoti būdų, kad šis šuolis nebūtų toks staigus ir skausmingas? Nieko nuostabaus, kad dėl to dabar ginčijamasi, ieškoma geriausio varianto. Aštrių diskusijų neišvengsime ir ateityje, tarkim, kad ir svarstydami Aukštojo mokslo įstatymą. Todėl kiekvieną kartą mušti pavojaus varpais, kad Vyriausybė gali griūti, nereikėtų.

Tartis reikia visada

– O kaip vis dėlto Jūs prognozuojate: reguliuosime mes dujų kainas ar nereguliuosime?

– Sutartis su „Gazpromu“ pasirašyta iki 2015 metų. Dujų suvartojimas Lietuvoje augant pramonei vis didėja. Nuo 2009 metų, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, kol pasistatysime naują, dujų reikės dar daugiau. Tad ar protinga būtų dabar pažeisti sutartį ir iš karto pereiti prie vokiškų gamtinių dujų kainų? Iki sienos ateinančių dujų kainos vis vien mes negalime reguliuoti, o šalies viduje labai svarbu, kad neįsigalėtų monopolija, o tam mes turime svertų.

– Tačiau Jūsų ir konservatorių pozicijos šiuo klausimu vis dėlto yra diametraliai priešingos. O jei, nepavykus rasti konsensuso, jie visgi pareikštų, kad toliau mažumos Vyriausybės nerems. Ką darytumėte?

– Mes nesame susitarę, kad Tėvynės sąjunga rems Vyriausybę visais klausimais, tokiu atveju būtume koalicijoje. Bet taip nėra. Esame susitarę tik dėl pagrindinių dalykų – paramos tvirtinant valstybės biudžetą, įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, dėl priemonių kovai su korupcija ir kt. Todėl mažumos Vyriausybei bet kuriuo atveju nėra lengva suderinti visas nuomones, rasti kompromisą. Tačiau kito kelio jai sėkmingai dirbti nėra.

Į viską reikia žvelgti realiai

– Kaip vertinate galimybes Lietuvoje pastatyti naują atominę elektrinę? Iš Europos Sąjungos jau girdisi signalų, kad dabartinės elektrinės uždarymo terminui nukelti vėlesniam terminui yra nerealu, taip pat, kad gal apskritai nevertėtų imtis naujos elektrinės statybos…

– Šiuo metu požiūris į atominę energiją Europos Sąjungoje keičiasi, ypač brangstant naftos produktams ir dujoms. Todėl kokių nors trukdžių statyti naują atominę elektrinę tikrai nepatiriame. Netgi priešingai – esame sulaukę didelio susidomėjimo. Kartu su mumis statyti naują atominę elektrinę yra pasiryžusios Lenkija, Latvija, Estija. Tačiau, manau, kad neturėtume švaistyti jėgų bandydami įtikinėti Europos Sąjungą, kad ji atidėtų dabartinės elektrinės uždarymo terminą. To padaryti mums tikrai nepavyks, nes esame pasirašę tam tikrą sutartį ir įtikinti visas Europos Sąjungos valstybes, kad mums leistų ją pažeisti, – nerealu. Be to, tokiu atveju mes prarastume tą milžinišką paramą, kuri reikalinga uždarant šį objektą. Antra vertus, dabartinės elektrinės darbo pratęsimas nieko neišspręstų, nes jos resursai baigiasi 2012 metais, o naująją pasistatysime ne anksčiau kaip 2015-aisiais.

Pokyčių gali būti gegužę

– Vis garsiau kalbama apie galimus pasikeitimus Jūsų partijos vadovybėje, naujo lyderio paieškas. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?

– Tokie pasikeitimai anksčiau ar vėliau įvyks. Tai yra visiškai natūralu. Gegužės mėnesį įvyks partijos suvažiavimas, jis viską ir nuspręs. Dabar, kai vyksta savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, esame susitarę šio klausimo neeskaluoti ir tokio susitarimo laikomės. Aš asmeniškai neturiu kokių nors intencijų užimti šias pareigas ir man šiuo metu tai tikrai nėra svarbiausia problema. Partijos skyriuose neabejotinai vyks diskusijos, bus tariamasi, ieškoma tinkamiausio kandidato ir jis bus rastas.

– Vykstanti rinkimų į savivaldybių tarybas kampanija neabejotinai sukels tam tikrų nepatogumų ministrams, kitiems valdžios atstovams. Juos gali būti nesunku apkaltinti supainiojus darbo ir rinkimų agitacijos reikalus. Ką žadate daryti, kad nesusilauktumėte tokių priekaištų?

– Man tokie dalykai skamba keistokai. Neretai girdime, kad valdžia yra nutolusi nuo žmonių, nežino, kuo jie gyvena, neįsiklauso į jų nuomones, o kai koks nors ministras nuvyksta susitikti su vienos ar kitos savivaldybės gyventojais, puolama priekaištauti, atseit jis dalyvauja rinkimų kampanijoje. Pasakykit, ar galima kaip nors atskirti kada, tarkim, Gediminas Kirkilas kalba kaip premjeras, kada kaip socialdemokratas? Vakarų šalyse tokio klausimo niekuomet nekyla. Man atrodo, šioje srityje mes pernelyg viską sutirštiname. Kai kurie mūsų oponentai bando Vyriausybei priekaištauti, kad netrukus gerokai bus padidintos pensijos, įvairios pašalpos, grąžinti rubliniai indėliai. Atseit, tai rinkėjų pamaloninimas. O jei nebūtume priėmę tokių sprendimų, būtume kritikuoti, kad nieko nedarome gerindami žmonių gyvenimą. Norint ką nors mušti, pretekstą visuomet galima rasti, ypač per rinkimų kampanijas.

Programas ir darbus reikėtų lyginti

– Kaip vertinate kai kurių Jūsų partijos kandidatų bandymus patraukti į savo pusę rinkėjus dainomis, kitokiais netradiciniais būdais, užuot išsakius savo programas, būsimus darbus savivaldybėje?

– Kaip kandidatas organizuoja savo rinkimų kampaniją, yra jo reikalas. Kūrybai ir išmonei ribų nėra. Svarbu, kad nebūtų nusižengta įstatymams. Aš neabejoju, kad nebus pamirštos ir jų rinkimų programos. Tačiau visa bėda, kad žmonės nelabai noriai jas skaito, analizuoja. Kodėl taip yra? Todėl, kad labai mažai politologų bando jas aiškinti žmonėms, lyginti su kitų partijų programomis, paprasta, visiems suprantama kalba pasakyti, kas jose yra gerai, o kas blogai. Man teko stebėti rinkimus Anglijoje. Mačiau, koks didelis dėmesys ten skiriamas partijų programoms. Pas mus kol kas yra kitaip. Todėl politikai kartais ir griebiasi įvairių netradicinių priemonių, kad bent jau paskatintų susidomėti jais, o po to ir programomis.

– Ko socialdemokratai tikisi iš šiemetinių savivaldybių tarybų rinkimų?

– Visuomenės apklausos rodo, kad pasitikėjimas socialdemokratais yra gerokai padidėjęs, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuos iki šiol dažniausiai, deja, nelabai sėkmingai valdė dešinieji. Tikimės, kad maždaug trečdalyje Lietuvos savivaldybių merais taps socialdemokratų atstovai. Gyvenimas parodė, kad kai kuriuose miestuose jie dirba labai gerai. Pažiūrėkite, kaip pasikeitė per šią kadenciją Druskininkai ir Birštonas, kuriems vadovauja merai socialdemokratai. Sėkmingai jau trečią kadenciją dirba ir socialdemokratų Vyriausybė. Per šį laikotarpį pasiekta bene įspūdingiausių poslinkių ekonomikoje, todėl tikimės, kad rinkėjai tai įvertins ir savivaldybių tarybų rinkimuose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.