Prieš praėjusius rinkimus Kaune žadėję sukurti rojų politikai ketverius metus apie tai buvo linkę pamiršti
Kauno politikai prieš rinkimus dosniai dalija pažadus ir net sukuria iliuziją, kad jau po kelerių metų kauniečiai pajus realias permainas. Tačiau rinkimų programos labiau primena fantastinį romaną. Po rinkimų ketveriems metams pažadai pamirštami.
„Kauno diena” peržvelgė, ką prieš praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus kauniečiams žadėjo miestą valdę konservatoriai, centristai ir liberalai.
Kauniečių nuomonė nerūpėjo
Po 2002-ųjų savivaldybių tarybų rinkimų Kauno miesto taryboje valdančiąją koaliciją sudarė konservatoriai, liberalai ir centristai. Vėliau pastarosios dvi partijos susijungė į Liberalų ir centro sąjungą.
Visą kadenciją valdžioje išbuvo tik liberalcentristai ir jų meras Arvydas Garbaravičius priešakyje. Nuo jų atsiskyrė dalis liberalų. Neseniai iš koalicijos pasitraukė ir konservatoriai.
Tiek konservatorių, tiek liberalų, tiek centristų programose nemažai dėmesio skirta pilietiškumui ugdyti. Svarbiais miestui klausimais žadėta rengti referendumus ir atsiklausti kauniečių nuomonės. Tačiau po rinkimų iš šio pažado liberalcentristai tiesiog pasityčiojo, blokuodami konservatorių inicijuotą referendumą dėl Nemuno saloje planuojamų statyti sporto rūmų.
Miesto valdžia ne itin buvo linkusi paisyti bendruomenių nuomonės ir smulkesniais klausimais.
Puiki medžiaga humoristams
Kauną valdantys politikai įgyvendino savo pažadą ir mieste įrengė vaizdo kameras. Tiesa, tik po kilusio skandalo pavyko sumažinti šio projekto sąmatą, o vėliau dėl konkurso rezultatų teko pakovoti ir teisme. Tuo tarpu konservatorių programoje buvo pažadėta įrengti ir gana mistiškai skambančias visuomenės saugumo zonas.
„Sieksime Kaune plėsti specialias visuomenės saugumo zonas, kuriose įžengus persekiojamam žmogui, ima veikti papildomas apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, automatiškai iškviečiama policija arba greitoji pagalba”, – tai citata ne iš fantastikos romano, o iš Kauno konservatorių praėjusių savivaldybės tarybų rinkimų programos.
Originalumo netrūko ir centristams. Jie kauniečiams žadėjo „garantuoti geresnius už Respublikos vidurkį valstybinių brandos egzaminų rezultatus”. Taip ir lieka neaišku, kaip šis pažadas turėjo būti įgyvendintas. Galbūt egzaminus už moksleivius ketino laikyti meras su savo gausia komanda?
Gatvių remonto pavyzdys – Fredos miestelis
Prieš rinkimus Kauno politikai uoliai demonstruoja rūpestį duobėtomis miesto gatvėmis. Skamba garsūs pažadai – suremontuosime, nutiesime, tačiau vėliau jie sprogsta tarsi muilo burbulas.
„Sukaupsime reikiamas lėšas ir per artimiausius metus sutvarkysime gatvių, šaligatvių dangą, suremontuosime tiltus bei viadukus, padėsime gyventojams suremontuoti kiemus ir įvažas į juos”, – prieš ketverius metus žadėjo liberalai.
Tačiau Kauno gatvės kaip buvo, taip ir liko duobėtos. Pasigirti galima nebent blizgančiu Fredos miesteliu, kurio gatvėms iš šaligatviams nutiesti politikai skyrė 2,6 milijono litų. Dabar dėl šios skandalingos istorijos merui ir Savivaldybės administracijos atstovams tenka aiškintis Seimo Antikorupcijos komisijoje bei Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.
Per šią kadenciją pavyko baigti ilgai žadėtą Aleksoto tilto kapitalinį remontą, tačiau avarinės būklės Panemunės ir Vilijampolės tiltų ateitis – miglota.
Miestas tapo rojumi investuotojams?
Prieš rinkimus politikai gausiai žarsto pažadus ne tik stambiesiems, bet ir vidutiniams bei smulkiesiems verslininkams. „Pagal Savivaldybės kompetenciją ir galimybes sumažinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui mokestinius įsipareigojimus, įstaigų kreditorinius įsiskolinimus”, – teigiama centristų programoje. Jie taip pat žadėjo subsidijuoti verslo konsultacines paslaugas pradedantiems verslininkams.
Tačiau šios kadencijos politikai pagarsėjo atvirais konfliktais su smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais. Prie Savivaldybės pastato surengta ne viena protesto akcija, kurioje liejosi kaltinimai, kad miesto valdžia remia tik stambiuosius verslininkus – tarp jų ir „Akropolio” statytojus.
„Parengsime išsamias ir gerai dokumentuotas duomenų bazes potencialiems investuotojams sudominti, kuriose būtų pristatomi žemės sklypai, pastatai ir kiti objektai, investicinės idėjos”, – tai konservatorių pažadas verslininkams. Tačiau per ketverius metus Kaune rojaus verslininkams nesukurta.
Senamiestis turėjo tviskėti
„Inicijuosime Kauno senamiesčio atnaujinimo darbus, sudarant sąlygas verslo įmonėms investuoti”, – teigiama centristų programoje.
„Skatinsime išsaugoti Kauno senamiesčio ir naujamiesčio istorinį architektūrinį paveldą”, – žadėjo konservatoriai. Tokių pažadų apstu ir liberalų programoje.
Tuo tarpu Senamiestyje dirbantys verslininkai ir gyventojai jokių realių permainų nepajuto. Nesulaukusi jokio valdžios palaikymo apmirė ir jų pačių inicijuota akcija atgaivinti miesto širdį. Nesumažėjo seniausioje miesto dalyje ir apleistų pastatų.
Tarsi pasityčiojimas skamba centristų programos teiginiai: „Remiantis archeologijos, architektūros ir urbanistikos paveldo verte ir išdėstymu, Kauno arealas laikomas antruoju (po Vilniaus) reikšmingiausiu kultūros vertybių teritoriniu arealu, kuriame išsaugojimo ir panaudojimo požiūriu ypač reikšminga vertybė yra istorinis miesto senamiestis. Stengsimės išnaudoti šias palankias aplinkybes Kauno senamiesčiui sutvarkyti.”
Socialiai remtini žmonės tarsi rinkimų žaisliukai
Dar viena politikų tradicija – prieš rinkimus dosniai žarstyti pažadus socialiai remtiniems žmonėms, jaunimui. Visų partijų programose yra skyrius, skirtas socialinei apsaugai. Deja, beveik visi pažadai taip ir lieka popieriuje.
Dažnai visi šie pažadai prasilenkia su Savivaldybės kompetencija. Prieš rinkimus žadami kalnai, tačiau vėliau socialinė apsauga atsiduria podukros vietoje. Tai patvirtino ir socialinės apsaugos specialistai.
Per praėjusią rinkimų kampanija politikai taip pat dosniai žarstė, tačiau vėliau taip pat greitai pamiršo savo pažadus.
„Remsime šeimos instituciją, parengsime priemonių planą, kaip padėti šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, įskaitant lengvatinių paskolų programą būstui įsigyti”, – tai dar vienas konservatorių rinkimų lozungas.
Tai tik dalis liberalcentristų ir konservatorių prieš ketverius metus žarstytų pažadų, taip ir likusių tik jų rinkimų programose. Nenuostabu, kad sociologai prognozuoja, kad artėjančiuose rinkimuose galime sulaukti rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo.