Klimato pokyčiai kelia mirtiną pavojų

Pasaulio klimato atšilimo problema pastaruoju metu kelia tokias aštrias diskusijas, kad abejingų jai neturėtų likti.

Neįprastai šilta žiema, pievose pražydusios gėlės, vis garsiau skambantys mokslininkų perspėjimai verčia ir klaipėdiečius domėtis pasaulio klimato pokyčiais.

Kai kurie ekspertų pateikiami klimato atšilimo pasekmių scenarijai tokie pesimistiški, kad primena siaubo filmą.

Naujienos – blogos ir geros

Svarbiausios naujienos apie klimato atšilimą yra dvi.

Pirmoji – bloga. Žemės klimatas sparčiai šyla. Šie klimato pokyčiai gali turėti rimtų ir netgi katastrofiškų padarinių šalių ekonomikoms, visuomenei ir visai aplinkai. Pasaulio mokslininkai tikina, kad jei nesiliausime taip sparčiai teršti planetos, ekologinė katastrofa Žemę gali ištikti jau po 20-50 metų.

Antroji naujiena teikia vilties. Kiekvienas gali šiek tiek pakeisti savo įprastą elgesį ir prisidėti, kad būtų kuo mažiau veiksmų, sukeliančių šiltnamio efektą ir klimato atšilimą.

Galima pradėti nuo paprasčiausių dalykų: taupyti elektros energiją, atiduoti perdirbti atliekas, daugiau vaikščioti ir važiuoti dviračiu bei visuomeniniu transportu, mažiau važinėti automobiliu.

Be to, šiemet įvairiuose pasaulio lyderių susitikimuose klimato atšilimo problema bus svarstoma aukščiausiu lygiu. Galbūt lyderių sprendimai pagaliau ženkliai pakeis situaciją.

Klaipėdiečiai susirūpinę

Susirūpinę neįprastu žiemos klimatu ir internete prisiskaitę bauginančių prognozių, klaipėdiečiai klausia, kiek galima pasitikėti mokslininkų ir ekspertų pranašystėmis.

Sunerimęs klaipėdietis Vilius dienraščiui atsiuntė laišką, kuriame siūlo pradėti diskusiją, ar uostamiestyje verta ruošti giluminį uostą, rekonstruoti Klaipėdos dramos teatrą, vykdyti daugelį statybų Klaipėdoje, Palangoje, Kuršių nerijoje.

„Kam reikalingas bus pramogų parkas Kopgalyje, jei po vandeniu atsidurs visas Jūrų muziejus. Gal visas šias lėšas reikia pataupyti žmonių iškėlimui iš apsemtų vietų ir naujų būstų jiems įrengimui. Gal reikėtų patikinti žmones drausti savo namus nuo potvynių, rinkti pinigų šiai didžiajai nelaimei“, – klausė klaipėdietis.

Tokį vyriškio išgąstį sukėlė interneto svetainėje http://flood.firetree.net publikuojami pasaulio šalių žemėlapiai, kuriose vaizduojama, kas nutiktų, jei iš tiesų artimiausią dešimtmetį jūros lygis pakiltų 7 metrus.

Kai kuriose pesimistiškose prognozėse skelbiama, kad sparčiai tirpstantis Arkties ledynas ištirps per artimiausią dešimtmetį, todėl pasaulinio vandenyno lygis pakils mažiausiai 7 metrus. Tuomet po vandeniu būtų palaidota nemaža dalis visų šalių teritorijų.

Internete publikuojamame žemėlapyje matyti, kad po vandeniu nuskęstų didžioji Klaipėdos dalis, Šilutės rajonas, Melnragė, Palanga, Šventoji, Kuršių nerija. Jūros krantai priartėtų iki Pagėgių ir Kretingos.

Jūra gali apsemti Klaipėdą

„JAV nacionalinio saugumo strategijoje staigaus klimato pasikeitimo atveju“ teigiama, kad dėl Antarktidos ir sausumos ledynų tirpimo – o būtent tai, pasak JAV mokslininkų, yra pagrindinė jūros lygio kilimo priežastis – jau po 2010 metų Olandija ir Kalifornija gali atsidurti po vandeniu.

Kaip skeptiškai bevertintume tokias apokaliptines pranašystes, kai „šiltnamio efektas“ jau taip įsibėgėjęs, įdomu pasvarstyti kam turėtume ruoštis ir kaip atrodys Lietuvos pakrantės, jei jūros lygis po kelių dešimčių metų pakils tuos lemtingus 7 metrus?

Minėtoje interneto svetainėje, remiantis „Google Earth“ duomenimis ir NASA geofizinių palydovų surinkta planetos paviršiaus aukščio informacija, sudarytas 14 galimų užtvindymo variantų žemėlapis.

Svetainės kūrėjas Aleksas Tinglis paprasčiausiai apskaičiavo įvairių pasaulio regionų žemėlapius, atsižvelgdamas į tai, kad pasaulinio vandenyno lygis gali pakilti nuo 1 iki 14 metrų. Jis atkreipia dėmesį į galimas skaičiavimų paklaidas ir tai, kad neatsižvelgiama į techninius sprendimus kylančiam vandens lygiui sulaikyti.

Jei mokslininkų prognozės išsipildytų, Baltijos pakrantės paplūdimiai Lietuvos teritorijoje nusidriektų apytikriai palei dabartinį Šilutės – Klaipėdos plentą.

Klaipėda ir Palanga su po vandeniu atsidūrusiomis gatvėmis taptų lietuviška Venecija, o Nida skendėtų Kuršių mariose.

Iki Pagėgių atžingsniavusios marios galėtų paversti šį miestelį naujuoju uostu. Ties Pagėgiais Nemunas įteka į naująsias Kuršių marias.

Žmonės įtiki

Panašu, kad pasaulis vis labiau įtiki šiurpinančiomis mokslininkų prognozėmis.

Tačiau, anot Ciūricho astronomijos instituto mokslininkų, visuotinis atšilimas gali būti susijęs ne vien su tuo, kad atmosferą teršia pramonės ir transporto išmetamos anglies dvideginio dujos. Mokslininkai daro išvadą, kad procesai kosmose ir žmogaus veikla papildo vieni kitus.

Naujausi mokslo duomenys rodo, kad Saulės aktyvumas dabar yra pats didžiausias per paskutinį tūkstantmetį. Netikėčiausiu savo radiniu mokslininkai vadina tai, kad per visą tirtą laikotarpį – 1150 metų – Saulė niekada nebuvo tokia aktyvi kaip pastaruosius 60 metų.

Pasak mokslininkų, stiprėjant šiltnamio efektui, neišvengiamai padaugės ekstremalių gamtos reiškinių – liūtys ir audros bus galingesnės, padažnės karščiai, potvyniai, žemės drebėjimai, gali padidėti maksimalus vėjo greitis.

Prognozės kelia šiurpą

Į klausimus, kaip sparčiai keisis klimatas ir kokią įtaką tai turės kiekvieno žmogaus gyvenimui, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma.

Mokslininkai, ekspertai, politikai pateikia tokias skirtingas prognozes, kad atskirti, kurios yra pernelyg pesimistiškos, o kurios – nepagrįstai optimistiškos, keblu.

Praėjusią savaitę paskelbti įtakingiausių pasaulio ekspertų tyrimo fragmentai rodo, kad klimatas pasaulyje šils sparčiau nei manyta iki šiol, o visuotinio atšilimo padariniai bus tragiški. Vasario pradžioje bus oficialiai paskelbta tarpvyriausybinės specialistų grupės klimato atšilimo ataskaita.

Ekspertų nuomone, audros, panašios į tą, kuri neseniai Europoje pražudė dešimtis žmonių, vyks dar dažniau. Taip pat prognozuojama, kad jūros lygis per šimtmetį pakils maždaug puse metro, o daugumoje kalnų nebeliks sniego. Milžiniški žemės plotai netolimoje ateityje taps dykvietėmis, vandenynuose padidės rūgštingumas, dėl to bus sunaikinti koraliniai rifai ir koralų salos, o mirtinos karščio bangos kamuos dažniau nei iki šiol.

Visuotinio atšilimo padariniai bus katastrofiški – milijonai žmonių bus priversti palikti gimtines, ypač tropikų kraštuose bei žemumose esančiose vietovėse. Dėl imigrantų bangos nukentės net pačių turtingiausių valstybių ekonomikos.

„Šiurpą kelia tai, kad ataskaitą parengė keli tūkstančiai klimato ekspertų, kurių požiūriai į šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį labai skiriasi. Vienų manymu, poveikis bus didesnis, kitų – mažesnis. Todėl kiekvienas ataskaitos skirsnis buvo detaliai aptartas. Liko tik tai, dėl ko sutariama neabejojant. Tai labai konservatyvus dokumentas – būtent dėl to jis taip baugina“, – savaitraščiui „Observer“ sakė vienas britų ekspertas.

Aiškina ir lietuviai

Vilniaus universiteto mokslininkai profesorius Arūnas Bukantis ir docentas Egidijus Rimkus savo studijoje „XXI amžiaus klimatas: faktai ir prognozės“ taip pat mėgino rasti atsakymus į klausimus, kodėl šiltėja klimatas ir kas laukia mūsų vaikų.

Mokslininkų studijoje teigiama, kad jau nuo XIX a. pradžios dėl sustiprėjusios žmonijos ūkinės veiklos iš lėto pradėjo keistis atmosferos sudėtis. Per pastaruosius 200 metų daugumos „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų koncentracija ore smarkiai išaugo. Anglies dvideginio koncentracija per šį laikotarpį padidėjo apie 30 procentų.

A.Bukantis ir E.Rimkus savo studijoje praneša, kad Lietuvoje kasdien matuoti oro temperatūrą pradėta 1778 metais Vilniaus universitete. Nustatyta, jog per matavimų laiką vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje palaipsniui didėjo.

Lietuvoje būta įvairių klimato įdomybių, tačiau dabar jų – daug daugiau nei anksčiau.

Pavyzdžiui, praėjęs gruodis buvo pats šilčiausias nuo XVIII amžiaus pabaigos. Šių metų sausio 10-oji buvo pati šilčiausia per visą 200 metų istoriją – Lazdijuose užfiksuota 12,6 laipsnio šilumos. Sausio mėnesį tokios temperatūros nėra buvę – tai apie 15 laipsnių daugiau nei norma.

Lietuvos klimatas ateityje taip pat turėtų keistis. Ir toliau ypač stipriai šils šaltasis metų laikotarpis – nuo lapkričio iki kovo. Kai kuriais mėnesiais vidutinė temperatūra šimtmečio pabaigoje turėtų išaugti daugiau nei 6°C. Metinis kritulių kiekis Lietuvoje taip pat turėtų išaugti, tačiau tik šaltuoju metų laiku.

Ką daryti?

Klimato kaita – kiekvieno žmogaus problema, ir kiekvienas gali prisidėti prie jos sprendimo. Jei norime laimėti kovą prieš klimato kaitą, prisidėti turi visi visuomenės sluoksniai.

Jeigu dar nevėlu, yra tik viena išeitis apsisaugoti nuo žlugimo – ribojimas, tausojimas, saugojimas.

Prie kelių judriausių Klaipėdos gatvių jau kurį laiką kabo Žemę vaizduojantys plakatai, kuriuose skelbiama „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis“. Ši visuomenę informuojanti akcija vyksta visose Europos Sąjungos šalyse.

Specialistai žiniasklaidoje, internete pateikia apie 50 įvairių patarimų, kaip kiekvienas galėtų prisidėti, kad būtų sumažintas dujų išmetimas į aplinką, kuris ir sukelia šiltnamio efektą. Šiuos patarimus galite perskaityti šalia teksto pateikiamoje lentelėje.

Per vienerius metus vienas ES pilietis išmeta 11 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia CO2. Didžiausia ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dalis susidaro dėl pramonės veiklos ir energijos naudojimo – 61 proc., taip pat didelę dalį išmeta transportas – 21 proc. Namų ūkiai tiesiogiai išmeta apie 16 procentų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šie šaltiniai naudoja iškastinį kurą – anglį, naftą ir dujas, kurį deginant išmetamos CO2 dujos.

Lietuva, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, išsiskiria labai mažu anglies dvideginio dujų emisijų kiekiu, tad mūsų šalies įtaka globaliniam klimato atšilimo procesui yra simbolinė.

Per metus Lietuvoje išmetama apie 16,1 megatonos anglies dvideginio. Tuo tarpu JAV „indėlis“ – 5,6 milijardo tonų, Kinijos – 3,1 milijardo tonų, Rusijos – 1,5 milijardo tonų.

Patarimai, galintys padėti pristabdyti klimato atšilimą

* Sumažinkite šildymą. Sumažinę temperatūrą tik 1°C galite 5-10 procentų sumažinti savo šeimos sąskaitą už elektros energiją ir išvengti iki 300 kg CO2 išmetimo į atmosferą per metus.

* Įrenkite gerą namų šilumos izoliaciją — tai vienas efektyviausių būdų sumažinti CO2 išsiskyrimą į aplinką ir nuolat taupyti energiją. Šiluma, prarandama per sienas, stogą ir grindis paprastai sudaro apie 50 procentų visos name ar bute netenkamos šilumos.

* Pirkdami naują įrangą – šaldytuvus, skalbykles, indaploves, rinkitės tuos modelius, kurie pažymėti Europos standarto A+ ženklu, reiškiančiu, kad energijos prasme jie itin taupūs.

* Išjunkite šviesą, kai jos jums nereikia. Savo namuose, koridoriuje ar kambariuose išjungę 5 lemputes, kai jums jų nereikia, per metus sutaupysite apie 60 eurų, o į aplinką išsiskirs apie 400 kg mažiau CO2.

* Naudokite energiją taupančias lemputes: tik viena tokia lemputė per savo veikimo laikotarpį gali jums sutaupyti iki 60 eurų ir sumažinti CO2 emisijas 400 kg. Be to, tokių lempučių veikimo laikas yra iki 10 kartų ilgesnis už paprastų lempučių.

* Nepalikite elektros prietaisų budėjimo režime — naudokite prietaiso funkciją „įjungti/išjungti“.

* Išjunkite iš lizdo mobiliojo telefono kroviklį, kai jo nenaudojate. Net neprijungtas prie telefono jis naudoja elektros energiją. Paskaičiuota, kad 95 proc. energijos iššvaistoma nuolat laikant kroviklį įjungtą į elektros lizdą.

* Virinkite mažiau vandens. Jei vandens užvirsite tik tiek, kiek jums reikia arbatos puodeliui, sutaupysite daug energijos. Jei visi europiečiai kaskart užvirintų tik tokį vandens kiekį, kokio jiems reikia ir išvengtų per dieną bereikalingai užvirinamo bent litro vandens, sutaupytos energijos užtektų apšviesti trečdaliui Europos gatvių.

* Prauskitės po dušu, užuot maudęsi vonioje. Tam prireikia maždaug 4 kartus mažiau energijos. Norėdami sutaupyti dar daugiau energijos, venkite stiprios srovės, naudokite dušo galvutes, taupančias srovę.

* Užsukite čiaupą. Jei valydamiesi dantis užsuksite vandenį, sutaupysite keletą litrų vandens. Iš čiaupo lašantis vanduo per mėnesį gali pripildyti visą vonią, todėl pasistenkite, kad čiaupai visada būtų gerai užsukti.

* Priduokite panaudotą stiklo tarą ar išmeskite į tam skirtus konteinerius, atskirkite popierių bei kartoną, plastmasę ir skardines nuo kitų šiukšlių. 1 kg perdirbtos plastmasės sutaupo 1,5 kg CO2, 1 kg stiklo – 300 g CO2.

* Mažinkite atliekų kiekį. Dauguma mūsų perkamų produktų vienaip ar kitaip sąlygoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, pvz. per gamybos ir platinimo procesus. Atliekos ne tik išskiria į atmosferą CO2 ir metaną, bet dažnai dar ir teršia orą, gruntinį vandenį arba dirvą.

* Išbandykite šiuos būdus vykti į darbą: važiuokite dviračiu, eikite pėsčiomis, važiuokite vienu automobiliu su kitais šeimos nariais, važinėkite visuomeniniu transportu, jei įmanoma, dirbkite namie . Su kiekvienu automobilio sudegintu litru degalų į aplinką išskiriama daugiau kaip 2,5 kg CO2.

*Ypač stenkitės vengti trumpų kelionių automobiliu, nes degalų sąnaudos ir CO2 emisijos yra neproporcingai aukštos, kai variklis dar nesušilęs.

* Automobilį stenkitės plauti rankiniu būdu arba naudodami suslėgto vandens srovę, užuot naudojęsi automatinėmis plovyklomis, nes pastarosiose sunaudojama daug daugiau elektros energijos, nei plaunant mašiną senuoju būdu.

* Keliaukite traukiniais! Vienam asmeniui važiuojant automobiliu išsiskiria tris kartus daugiau CO2 vienam kilometrui nei tuomet, kai važiuojama traukiniu.

* Ieškokite alternatyvų skrydžiams lėktuvu. Skrydžiai – vienas sparčiausiai augančių pasaulyje CO2 emisijų šaltinių.

* Vartokite vietos gamintojų sezoninį maistą. Tai mažiau kenkia aplinkai, kadangi auginant žemės ūkio produktus dirbtinai sukurtose ekosistemose ir šiltnamiuose tinkamai temperatūrai išlaikyti reikia milžiniško energijos kiekio. O transportuojant šiuos produktus lėktuvais iš vieno žemės kampelio į kitą CO2 emisijų būna maždaug 1700 kartų daugiau negu pervežant juos sunkvežimiu 50 km ribose.

* Valgykite daržoves! Mėsos gamyba reikli tiek CO2, tiek metano emisijoms, be to, sunaudojama labai daug vandens.

* Pasodinkite medį. Vienas medis per metus vidutiniškai sugeria maždaug 6 kg CO2, tad per 40 metų jo sugeriamas CO2 kiekis siekia 250 kg.

* Prieš spausdindami dokumentą ar elektroninį laišką pagalvokite, ar jums tikrai to reikia. Vienas europietis per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 20 kg popieriaus!

* Šiuo metu tik 14 procentų elektros Europoje išgaunama aplinkai nekenkiančios atsinaujinančios energijos šaltiniais: vėjo, vandens, medienos, biodujų, saulės šviesos pagalba.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 Responses to Klimato pokyčiai kelia mirtiną pavojų

  1. hatora

    Visiskai sutinku su tuo kad arteja „pasaulio pabaiga“ ir kad reikia kiekvienam prisideti prie to jog ja atidetume kuo velesniam laikui. Jog nenormalu, kad butu toks siltas oras gruodi, o ar atsimenate kas dejosi paskutine 2006-ju m. diena? Tai snigo, tai lijo ir vel snijo poto puste, o po to vel lijo. Mano nuomone tai tikrai ne i gera..

  2. gamta

    visi mes žinome apie žalą, kurią mes darome gamtai,bet suraskite man žmonių, kurie išgirdę apie „pasaulio pabaigą“ skuba pakeisti savo gyvenimo budą, jie paprasčiausiai tikisi, kad kasnors už juos tai padarys,o jie toliau sėdės išvertę pilvus. 🙄

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.