Kodėl ateiviai mūsų dar nerado

Tai didžiausia kosmoso paslaptis. Fizikai tai vadina Fermio paradoksu – Nobelio premijos laureato italo Enriko Fermio vardu. 1950 metais jis atkreipė dėmesį į skandalingą konfliktą tarp prognozių apie gyvybės formas už Žemės ribų ir įtartino ateivių, kurie galėjo mums padaryti vizitą, nesirodymo.

Danų mokslininkai dabar mano pagaliau išsprendę šį paradoksą. Ateiviai mūsų dar nerado, nes neturėjo laiko ieškoti.

Naudodamasis mūsų galaktikos Paukščių Tako kompiuteriniu modeliu, fizikas iš Kopenhagos Nilso Boro instituto Rasmusas Bjorkas spėjo, kad viena civilizacija galėjo paleisti aštuonis tarpgalaktinius kosminius zondus ir juos su misija išsiųsti į Visatą ieškoti gyvybės. Atsidūręs kosmose, kiekvienas zondas galėjo išleisti aštuonis minizondus ir juos nukreipti į artimiausią žvaigždę – ten ieškoti gyvenamų planetų.

R. Bjorkas savo tyrime apsiribojo zondais, kurie saulės sistemas galėjo tirti vadinamojoje „gyvenamojoje Paukščių Tako galaktikos zonoje”. Ten šios sistemos išsidėsčiusios pakankamai arti centro, todėl gali turėti planetų, kuriose įmanoma gyvybė, formavimuisi reikalingų tvirtųjų elementų. Tačiau tai pakankamai toli, kad jos išvengtų asteroidų smūgių, radiacinio spinduliavimo ir nesudegtų nuo žvaigždžių.

Jis išaiškino, kad jeigu ateivių laivai galėtų prasiskverbti į kosmosą 30 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu (tai 10 kartų lėčiau už šviesos greitį, dabartinė NASA misija „Cassini” į Saturną skrieja 32 km per sekundę greičiu), tai vos 4 procentams Galaktikos ištirti prireiktų 10 milijardų metų. Tai maždaug pusė Visatos amžiaus.

Apie tyrimą rašoma „New Scientist”. Ateivių civilizacija galėtų sutrumpinti nežemiškų civilizacijų paieškos laiką, jeigu kolonizuotose planetose užgrobtų televiziją ir radiją.

„Jeigu tik nesukurtų kokios nors egzotiškos rūšies transporto, kuris per dvi savaites juos perkeltų per galaktiką, net ir šiuo atveju ateiviams prireiktų milijonų metų, – sakė R.Bjorkas. – Galaktikoje tiek daug žvaigždžių, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Ar galėsime kada nors su jais užmegzti kontaktą? Ne mūsų gyvenime.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.