„Po Paryžiaus dangumi vaikštinėja įsimylėjėliai”, – dainavo Edith Piaf. Tokie žodžiai įkvepia ne tik Prancūzijos sostinės lankytojus, bet ir garsius režisierius, kurie susivienijo ir sukūrė filmą „Myliu tave, Paryžiau”.
Nauja juosta lyginama su „Amelija iš Monmartro”, kurioje atskleidžiama graži ir keista meilės istorija. „Myliu tave, Paryžiau” sudarytas iš 18 trumpametražių filmukų, „sulipdytų” į vieną dviejų valandų trukmės filmą. Visus juos vienija bendra tema – meilė.
Aštuoniolikai visame pasaulyje garsių režisierių, sutikusių dalyvauti projekte, buvo leista pasirinkti vieną Prancūzijos sostinės rajonų ir kurti ten savo trumpametražį filmuką. Taip atsirado juosta apie šiuolaikinį Paryžių: Monmartrą, Senos krantines, Tiuleri sodus, Bastiliją, Eifelio bokštą, Per Lašezo kapines ir kitas meilės miesto vietas.
Tarptautinės žvaigždės
Sumanymas kurti filmą kilo vienam režisierių, tiesiog įsimylėjusių Prancūzijos sostinę. Tada buvo nuspręsta pasikviesti kitų kūrėjų ir leisti jiems perteikti savą Paryžiaus idėją, kuri ypač įdomi užsienio režisierių darbuose.
Taigi žaidimas prasidėjo. Jo sąlygos buvo aiškios: filmavimas gali trukti dvi dienas ir dvi naktis; juosta neturi viršyti 5 minučių; kiekvienai jų skirtas minimalus biudžetas. Beje, režisieriai patys rinkosi aktorius, kuriuos norėjo matyti pasirinktame Paryžiaus kvartale. Tad filme vaidina ir garsios prancūzės Juliette Binoche, Fanny Ardant, ir Holivudo žvaigždė Natalie Portman, ir dar tik kylančios žvaigždutės.
Iš pradžių norėta parodyti 20 Paryžiaus rajonų, tačiau dviem autoriams nepavyko baigti montažo darbų. Todėl modernusis miestas pavaizduotas 18-oje trumpų filmukų.
Kurdami juostą „Myliu tave, Paryžiau” režisieriai galėjo artimiau susipažinti su Prancūzijos sostine ir parodyti savo netradicinį požiūrį į turistų perpildytą didmiestį. Būtent tai buvo sunkiausia daugeliui prancūzų režisierių. Dėl to jie, per daug gerai pažinodami Paryžių, ir atsisakė kurti filmus.
Natalie Portman buvo viena pirmųjų, sutikusių dalyvauti šiame projekte. Drauge su Tomu Tykweriu ji kūrė penkių minučių filmą Faubourg Saint-Denis kvartale. „Man labiausiai patiko tai, kad pamačiau Paryžių tokį, kokio nepažinojau. Mūsų rajone nėra garsių vietų, nėra ir turistų. Tai vienas miesto kvartalų, kuriame verda paprastas gyvenimas ir kuriame sutinki paprastus žmones”, – džiaugėsi aktorė.
81-as variantas
Pirmi filmavimai prasidėjo dar 2002 metais, o paskutiniai baigėsi 2005-aisiais. 2006 metais „Myliu tave, Paryžiau” buvo pristatytas Kanų kino festivalyje. Idėjos autoriai teigė, jog filmas turėtų sulaukti pasisekimo vien dėl to, kad jame atskleidžiamas ypač skirtingas režisierių požiūris. Visi jie dirbo su užsidegimu, tarsi kurdami dar vieną vizitinę kortelę, kuri pristatys Paryžių pasauliui.
Paskui kiekvieno režisieriaus sukurtus 5 minučių trukmės miesto paveikslus reikėjo sumontuoti. Logiška tvarka surikiuoti filmus, leisti žiūrovui suprasti, kad jis pereina iš vienos erdvės į kitą, buvo labai sunku. Montažo darbai truko ilgai, o idėjų nestigo – tai, ką žiūrovai matys kino salėse, yra 81-as filmo variantas.
Taigi „Myliu tave, Paryžiau” prilygsta maratonui: keičiasi vaizdai, aktoriai, istorijos. O žiūrovai gali jaustis tarsi komisijos nariai, vertinantys kiekvieno režisieriaus penkių minučių darbą. Daug kas džiūgauja, jog filme „Myliu tave, Paryžiau” visiškai nepagerbtas tradicinis – turistinis – šio miesto įvaizdis. Priešingai, kai kas myli Paryžių vien dėl to, kad gerai jame jaučiasi ir gali suvalgyti sumuštinį viename miesto parkų.