Netekome rašytojo J. Kralikausko

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas devyniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ilgos ligos mirė jos narys, žinomas prozininkas, eseistas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius Juozas Kralikauskas.
Juozas Kralikauskas gimė Kareivinių kaime, Kaišiadorių rajone 1910 metų spalio 22 dieną ūkininkų šeimoje. Šiek tiek pasimokęs gimtajame kaime, įstojo į S.Daukanto mokytojų seminariją Kaune ir ją 1928 m. sėkmingai baigė. Mokytojavo Veprių, Žiežmarių ir Vaiguvos pradinėse mokyklose bei Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje Kaune. Norėjo būti karininkas, todėl nuėjo į Karo mokyklą, kurioje mokėsi 1931-1932 metais. 1940 metais baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, 1942-1944 buvo Kauno 10-osios gimnazijos direktoriumi. 1944 metais Juozas Kralikauskas pasitraukė iš Lietuvos, palaidojęs žmoną (ji mirė 1942 m. turėdama vos 25 metus) ir vieną iš dvynių. Kitą sūnų, Virgilijų, paliko senelės globai. Nuo 1948 m. J. Kralikauskas gyveno Kanadoje, dirbo Picle Crow aukso kasyklose; 1996 m. grįžo į Lietuvą.
Juozas Kralikauskas debiutavo apsakymų rinkiniu apie mokyklos gyvenimą Septyni kalavijai(1937). Gyvendamas išeivijoje išleido asmeninine patirtimi pagrįstą apysaką apie darbą kasyklose Urviniai žmonės (1954) bei romaną Šviesa lange (1960). Šiuose kūriniuose vyrauja žmogaus vienatvės motyvai, vaizduojama atšiauri, individo dvasią alinanti aplinka. Vėliau J. Kralikauskas atsidėjo istorinei prozai, kuriame reprezentuojami reikšmingi tautos būties etapai. Daug dėmesio jis skyrė savo romanuose Mindaugo epochai: Titnago ugnis (1962), Mindaugo nužudymas (1964) Vaišvilkas (1971), Tautvila (1973), Mindaugas (1995). Istoriniuose biografiniuose romanuose Martynas Mažvydas Vilniuje (1976) ir Įkaitę Vilniaus akmenys (1979) vaizduojami XVI a. lietuvių kultūrininkai, daug dėmesio kreipiama į veiksmo kontekstą. Romane Po ultimatumo (1980) ir apysakoje Velinės (1988), kūriniuose, pagrįstuose faktografine medžiaga, autentiškais paliudijimais, pasakojama apie 1941-1944 įvykius Lietuvoje. Savo istorinio romano koncepciją bei savotišką kūrybos autoanalizę J. Kralikauskas pateikė knygoje Ąžuolai piliakalnyje: Devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos (1984). Gražią, išsamią monografiją apie šį romanistą 2002 m. parašė a.a. prof. Elena Nijolė Bukelienė.
Velionis bus pašarvotas š.m. sausio 26 d. Kietaviškių kultūros centro salėje (Kaišiadorių raj). Atsisveikinti su velioniu galima sausio 26 d. nuo 13 iki 21 val., 27 dieną – nuo 9 val. Karstas išnešamas 12.30, Šv. Mišios Kietaviškių bažnyčioje 13 val., laidojamas bažnyčios šventoriuje.