Naujosios atominės jėgainės statybos projekte „pilkų dėmių” vis dar daugiau nei aiškumo
Seni energetikos vilkai džiūgauja, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių yra tikrų tikriausi atominių jėgainių gerbėjai, jose pagamintą elektrą vertinantys bene palankiausiai visame Senajame žemyne. Tokia terpė leidžia gerokai paprasčiau ir sparčiau brandinti naujos branduolinės elektrinės, turinčios iškilti Ignalinos AE griuvėsių vietoje, projektą.
Kita vertus, ši aplinkybė jau dabar kelia nerimą kai kuriems ekspertams, kad nauja atominė elektrinė brukama buldozerio principu ir kad pradedant jos statybą lieka pernelyg daug neatsakytų klausimų.
Žalioji aritmetika
Bendrijos „Atgaja” pirmininkas Saulius Pikšrys neseniai Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje naujajai energetikos strategijai aptarti, pristatė nevyriausybinių organizacijų parengtą viziją, kaip įvykiai galėtų rutuliotis Lietuvos energetikos sektoriuje iki 2050-ųjų metų.
Pristatydamas viziją S.Pikšrys apgailestavo, kad branduolinės elektrinės šalininkų euforija trukdo išgirsti kitas nuomones ir svarstyti galimas energetikos ūkio vystymo alternatyvas.
„Naujos atominės elektrinės idėja neišdiskutuota visuomenėje – ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Vien dėl to šis projektas atrodo avantiūristiškai ir neskaidriai”, – tikino S.Pikšrys.
Jis atkreipė dėmesį, kad vadinamuosiuose III ir III+ kartos PWR tipo vandens slėgio reaktoriuose saugumo požiūriu neįdiegta jokių naujovių. Šios elektrinės taip pat generuoja pavojingas atliekas, o įvertinus visas su jų utilizavimu susijusias išlaidas, kyla rimtų abejonių, ar statyba nėra pernelyg brangi ir ar konkurencinga bus tokioje elektrinėje pagaminta energija. „Atgajos” vadovas teigė, kad net ir Vakarų šalyse branduolines elektrines valdžia nuolat gausiai subsidijuoja.
Be to, S.Pikšrys teigė, kad tokios jėgainės nesprendžia klimato kaitos problemų, nes branduolinio kuro gavyba, apdirbimas, radioaktyvių atliekų laidojimas taip pat smarkiai teršia atmosferą. Problema jis vadino ir tą faktą, kad pasauliniai urano ištekliai yra riboti, todėl daugeliui šalių gaivinant branduolines programas šis kuras greičiausiai praras pigiausio statusą.
„Atgajos” pirmininkas taip pat akcentavo, kad statant naują atominę elektrinę Visagine nebus sprendžiamos regiono socialinės problemos, nes tik labai nedidelė dabartinės elektrinės personalo dalis ten gaus darbą. Prelegentas apgailestavo, kad atominės jėgainės projektas iš esmės blokuoja kitų energetikos krypčių plėtrą, nors alternatyvioji energetika neabejotinai skatintų modernių proveržio technologijų vystymąsi, didintų užimtumą žemės ūkyje, skatintų verslumą ir vietinių išteklių naudojimą, decentralizuotų energijos generavimą ir t.t.
S.Pikšrys teigė, kad naujos jėgainės nereikėtų, jei tiek pramonė, tiek gyventojai daugiau dėmesio skirtų energijai taupyti. Jo skaičiavimais, įdiegus energijos efektyvumo priemones būtų galima padengti apie 30 proc. energijos poreikio nemažinant gamybos apimčių. Kol kas Lietuvoje energijos naudojimo intensyvumas maždaug 2 kartus didesnis nei ES senbuvėse, o darbo našumas – mažesnis.
Politikos dedamoji
Save priskyrę naujos atominės elektrinės Lietuvoje šalininkų stovyklai, nemažai priekaištų šiam projekto pažėrė ir Laisvosios rinkos instituto ekspertai.
Jų manymu, nauja atominė elektrinė turėtų būti statoma remiantis verslo, o ne politiniais principais.
„Dabartinė situacija energetinių išteklių rinkose atrodo palanki naujai atominei elektrinei. Geopolitiniai veiksniai taip pat daro teigiamą įtaką naujos AE statybos perspektyvoms. Tačiau tai nereiškia kad ši situacija tęsis ir per visą AE atsipirkimo laikotarpį. Aukštos naftos ir dujų kainos ilgą laikotarpį nėra garantuotos, nes jos gali ir kilti, ir kristi. Atsižvelgiant į visą tai privalu aiškiai pasakyti, kad šis projektas turi nemažą rizikos laipsnį”, – sakė instituto prezidentas dr. Remigijus Šimašius.
Jo teigimu, nusiteikimas statyti naują AE bendrai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos kapitalo yra sveikintinas Europos Sąjungos valstybių-narių bendradarbiavimo pavyzdys energetikos sektoriuje. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad naujoji AE nebūtų traktuojama kaip grupės šalių jungtinis „čempionas”, nepriklausomybės garantas ar pigios elektros energijos šaltinis, o atvirkščiai – kaip normalus verslo objektas. Lygiai taip pat naujoji AE turi būti verslo objektas, duodantis piniginę grąžą, o elektra prekiaujantis ekonomiškai pagrįstomis kainomis.
„Būtent todėl, kad AE projektas yra rizikingas verslo projektas, su juo susiję sprendimai turi būti priimti remiantis verslo logika, o ne vien politiniais motyvais. Sprendimus dėl AE turėtų priimti investuotojai – „Lietuvos energija”, „Latvijos energija”, „Estijos energija” ir kiti, o Ūkio ministerija ar Vyriausybė neturėtų tiesiogiai dalyvauti sprendžiant verslo klausimus ir galimų investuotojų į AE atrankos klausimus. Ši įtaka turėtų pasireikšti tik per Ūkio ministerijos skiriamų atstovų poziciją „Lietuvos energijos” valdymo organuose. Dabar susidaro įspūdis, kad iniciatyva statyti atominę elektrinę kilo ne projekte dalyvaujančioms bendrovėms, bet trijų šalių premjerams. Taigi projektas nuo pat pradžių politizuotas. Ateityje gali tapti neaišku, kas už jį atsakingas – investuotojai ar valstybė”, – kalbėjo LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai taip pat akcentavo, kad privataus kapitalo pritraukimas dalyvauti projekte sumažintų finansinę riziką, kurią patirs valstybė, ir leistų išryškėti tikrai projekto kainai ir rizikai. Todėl net neturėtų būti nagrinėjamas klausimas, kam dar „leisti” investuoti į AE, o esant lėšų poreikiui reikėtų vykdyti viešą naujos AE akcijų emisiją. Akcijų emisija geriausiai paskirstytų įtaką tarp investuotojų ir tokiu būdu supaprastintų naujos AE valdymą.
„Akcijų pardavimas biržoje ir privačių investuotojų pritraukimas iš dalies spręstų lėšų statybai klausimą, o tai savo ruožtu suteiktų daugiau galimybių renkantis naujos AE pajėgumą. Be to, dalies akcijų pardavimas biržoje, veikiant kainos dinamiką, leistų išryškėti problemoms ir privalumams, su kuriais gali susidurti naujoji AE. Kitaip tariant, akcijų kainos pokytis galėtų veikti kaip vienas iš objektyvių indikatorių, nurodantis naujosios AE numatomas rizikas ir pelningumą. Galiausiai pats akcijų pardavimas per biržą pridėtų viešumo ir skaidrumo visam naujosios AE projektui”, – tikino R.Šimašius.
Instituto vadovas teigė, kad tarpvalstybinis susitarimas naujosios AE projekte dalyvauti lygiomis teisėmis neužkerta kelio privataus kapitalo dalyvavimui. Įmanomos įvairios akcijų ir kontrolės pasidalijimo kombinacijos, tačiau kontrolė, investuoto kapitalo dydis ir atsakomybė yra tarpusavyje susiję dydžiai. Naujoji AE ir taip bus Lietuvos jurisdikcijoje ir laikysis mūsų šalies įstatymų (kainų reguliavimo, atliekų tvarkymo ir kt.). Todėl nors naujosios AE kontrolinio akcijų paketo priklausymas Lietuvai iš esmės yra derybų klausimas.
Beje, interviu Lietuvos radijui premjeras Gediminas Kirkilas neatmetė galimybės, kad dalis Lietuvoje planuojamos statyti atominės elektrinės akcijų būtų parduota vertybinių popierių biržoje.
„Tai yra svarstytina. Tas projektas yra toks didelis, kad ir privačiam verslui atsiras vietos jame”, – sakė Vyriausybės vadovas.
Klausiami, kaip vertina pastaruoju metu suaktyvėjusias diskusijas dėl Ignalinos AE antrojo bloko veiklos pratęsimo, Ž.Šilėnas teigė, jog valdžios žmonės privalo nagrinėti tokius dalykus vien todėl, kad sprendimas dėl atominės jėgainės uždarymo buvo priimtas vadovaujantis ne ekspertų išvadomis apie jos saugumą, o grynai politiniais motyvais.
Reguliavimo dilema
Laisvosios rinkos instituto ekspertai itin kritiškai vertino tiek Lietuvos, tik ES valdžios siekius reguliuoti praktiškai visus energetikos sektoriaus procesus.
„Energetikos politika tampa vis labiau politizuota. Jos prioritetai ir plėtros kryptys nustatomos vadovaujantis ne vien ekonominiais, bet ir politiniais prioritetais, todėl kyla pavojus, kad energetikos sektorius plėtosis remdamasis trumpalaikiais politiniais tikslais, o ne ilgalaikiais ekonominiais prioritetais. Tai sukuria prielaidas situacijai radikaliai pasikeisti būtent dėl to paties energetikos politizavimo”, – samprotavo R.Šimašius.
Jo teigimu, dabartinėse diskusijose apie naująją AE dažnai akcentuojamas energetinės nepriklausomybės argumentas ir tai, kad augant organinio kuro išteklių kainoms atominė energetika yra ekonomiškai pagrįsta. Tačiau ES energetiką smarkiai veikia politiniai
sprendimai, kurie iškraipo ir formuoja energetikos sektorių. Politiniai sprendimai, kitaip nei rinkos tendencijos, tuo ir pasižymi, kad gali radikaliai pasikeisti dėl politikos kaitos.
Ž.Šilėnas pastebėjo, kad remdamasi politiniais argumentais ES propaguoja konkrečias technologijas ir kuro rūšis. Energetikos produktas, šiuo atveju – elektros energija, yra prekė, kuriai veikia universalūs ekonomikos dėsniai, o vartotojui dažniausiai yra nesvarbu, kokia energijos rūšis ar kokia technologija gamina elektros energiją – svarbu, kad elektros energijos kaina ir kokybė atitiktų jo poreikius.
„Siekiant, kad atominės elektrinės, kaip ir bet kurios kitos energetikos įmonės, darbas būtų efektyvus, o energetikos sistemos raida – sėkminga, būtina atsisakyti parduodamos energijos kainos reguliavimo ir netgi tokio reguliavimo galimybės. Taip pat būtina užtikrinti, kad teisės aktais ar administracinėmis priemonėmis nebus ribojamos ilgalaikės sutartys pirkti (parduoti) elektros energiją, nebus nustatomi išskirtiniai informacijos apie parduodamos elektros kainą reikalavimai, nebus nustatyti kiti apribojimai atominės elektrinės kaip ūkio subjekto veiklai”, – sakė R.Šimašius.
Atkreipus dėmesį, kad naujoji AE Lietuvoje bus pastatyta ne anksčiau, kaip 2015-aisiais metais, kuomet mūsų šalies elektros tinklai jau bus sujungti su Europos energetine sistema, o rinkos dalyvių santykius tarpusavyje reguliuos ES teisės aktai, LLRI ekspertai pripažino, kad greičiausiai taip ir bus, tačiau, nepaisant to, jau dabar nepalikti erdvės spekuliacijoms ir aiškiai nurodyti sąlygas, kuriomis bus statoma jėgainė.
„Mūsų nuomone, atominė energetika yra perspektyvi, tačiau kiek, kada ir kokios energetikos reikia, geriau nustato rinkos mechanizmas nei politiniai, kad ir geriausių ketinimų paskatinti, sprendimai”, – sakė R.Šimašius.