Diskusijos dėl bendros atsiskaitymo tvarkos kol kas bevaisės
Juo arčiau rinkimai, juo rūpestingesni darosi politikai. Vakar Kauno miesto savivaldybėje vienos partijos atstovai pakvietė gyventojus ir komunalinių paslaugų teikėjus pasikalbėti apie vieningos atsiskaitymo knygelės atgaivinimą.
Svarstomi sugrįžimo variantai
Kauno miesto seniūnų tarybos pirmininkas Gintautas Sinkevičius teigė, kad teoriškai įmanoma grįžti prie senosios atsiskaitymo tvarkos. „Tačiau iškyla nemažai sunkumų. Visų pirma – kaip techniškai ant vieno popieriaus lapo sutalpinti visų paslaugų tiekėjų sąskaitas? Kitas svarbus klausimas – kaip paskirstyti pinigus tarp paslaugų tiekėjų, ypač kai kyla neaiškumų dėl gyventojų pateiktų duomenų”, – sakė jis.
Lietuvos statistikos departamento Kauno teritorinės statistikos valdybos viršininko pavaduotojas Algimantas Norkus sakė, kad rengiamas bendros atsiskaitymo sąskaitos projektas. „Pagrindinė problema – kaip visų tiekėjų sąskaitas sutalpinti ant vieno lapo”, – sakė jis.
Nauda gali būti abejotina
„Vieninga atsiskaitymo knygelė yra atgyvena”, – mano UAB „Kauno vandenys” abonento skyriaus viršininkė Elena Švažienė. Anot jos, tokia knygelė nebeįmanoma dėl pasikeitusių teisės aktų. „Kad knygelė galėtų veikti, reikėtų keisti buhalterinės apskaitos įstatymą. Taip pat reikėtų iš naujo pasirašyti sutartis su visais vartotojais. Skirtingoms paslaugoms taikomas nevienodas pridėtinės vertės mokestis. Kiltų sunkumų, kai reikėtų iš vienos sąskaitos padalyti pinigus tarp skirtingų tiekėjų. Vieningos knygelės idėja gera, bet tai – didžiulis procesas”, – sakė E.Švažienė.
Nuo šių metų AB „Lietuvos dujos” nustatė vieningą gyventojų atsiskaitymo tvarką už suvartotas gamtines dujas. Atsiskaitymams naudojamos bendrovės atsiskaitymo knygelės, kurių keisti neketinama.
„Jeigu bus vieningos knygelės, o jose įrašytos kelios eilutės su skirtingų paslaugų duomenimis, bankai ims mokestį už kiekvieną eilutę. Tada gyventojai vis tiek mokės panašiai, kaip ir dabar, tai kokia iš to nauda?” – klausė „Lietuvos dujų” Kauno filialo pardavimų skyriaus viršininkas Alvydas Stančiauskas.
Siūlomas alternatyvinis variantas
Daugiabučius administruojančios bendrovės „City Service” Kauno skyriaus vadovas Tomas Augutavičius sakė, kad pritartų bendrai knygelei. „Apie tai kalbėjausi su paslaugų teikėjais. Supratau, kad pagrindinė problema yra kompiuterinė programa, kuri sugebėtų paskirstyti pinigų srautus”, – sakė jis.
Diskusijoje dalyvavęs UAB „Būsto modernizavimo” grupė prezidentas Albinas Bačiliūnas pateikė alternatyvą, kaip galima išspręsti šią problemą.
„Kuriame projektą, kad atsiskaityti už komunalines paslaugas būtų galima bendru elektroniniu bilietu. Svarbu, kad jį būtų galima naudoti kuo plačiau, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas susimokėti parduotuvės kasose”, – sakė jis. Paslaugų teikėjai teigė kol kas nieko nežiną apie šį projektą, todėl negalintys kaip nors jį vertinti.
Miesto politikų rūpestis prieš rinkimus – suprantamas. Diskusiją vedę laikinai Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Robertas Stanionis ir seniūnas G.Sinkevičius bei įžanginę kalbą taręs Tarybos narys Alvydas Banevičius yra liberalcentristų partijos nariai bei būsimieji kandidatai į miesto Tarybą.
Kur dingo knygelės?
Akivaizdu, kad dėl šiandieninių įstatymų vieninga knygelė nebegali egzistuoti taip, kaip anksčiau. „Ji niekada nebuvo savivaldybių ar namų valdybų (butų ūkių įmonių) nuosavybė. Dabar jas leidžia ir tvarko bendrovės VST (buvę Vakarų skirstomieji tinklai) ir Rytų skirstomieji tinklai. Kiti komunalinių paslaugų teikėjai savo eilutę knygelėje gauna tik susitarę su šiomis bendrovėmis”, – paaiškino vienos paslaugų įmonės atstovas.
VST ir Rytų skirstomųjų tinklų atstovai „Kauno dienai” patvirtino, kad Lietuvoje nebeveikia senoji sistema ir su knygelėmis galima atsiskaityti tik už kai kurias paslaugas. Daugiausia paslaugų su knygele galima apmokėti Vilniaus apskrityje.
Sovietiniais laikais ir nepriklausomybės metų pradžioje su vieningomis knygelėmis buvo atsiskaitoma taupomosiose kasose. Kai Taupomasis bankas buvo privatizuotas, jo filialų smarkiai sumažėjo, o įmokų tarifai padidėjo. Tada mokesčių mokėtojai buvo nukreipti į kitą valstybės įmonę – „Lietuvos paštą”, kuris buvo priverstas priimti komunalinius mokesčius nemokamai. Kai „Lietuvos paštas” pradėjo imti mokesčius, kilo nepasitenkinimas.