Darbuotojų paieška virsta rebusu su dar daugiau nežinomųjų

Šiemet įmonės gali pateikti dvigubai daugiau darbo pasiūlymų, nei bus įregistruota bedarbių

Darbdavius ir šiemet kamuos ne mažesnis galvos skausmas, kur surasti tinkamų darbuotojų. Lietuvos darbo biržos specialistai prognozuoja, kad įmonės, 2007 metais planuojančios įsteigti per 50 tūkst. naujų darbo vietų, dar daugiau konkuruos dėl darbo jėgos ir bus priverstos keisti požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus.

Kai kurie pensininkai jau siūlosi užimti emigravusio jaunimo vietas, tačiau tokios perspektyvos verslininkų pernelyg nežavi.

Verslo pastangos neefektyvios

Siūlomas užmokestis, darbo sąlygos, socialinės garantijos ir toliau bus pagrindiniai rodikliai, lemsiantys, kaip greitai darbdaviams pavyks surasti darbuotojų. Tačiau įmonėms, siekiančioms išsaugoti turimą personalą ir privilioti naujų žmonių, teks ne tik toliau didinti atlyginimus, bet ir labiau rūpintis, kaip pagerinti darbo vietų kokybę. Tokias šių metų tendencijas paskelbė Lietuvos darbo birža.

„Dažna darbuotojų, ypač paslaugų sektoriaus įmonėse, kaita rodo, kad darbdavių pastangos, dėmesys lojalumui skatinti ir darbo vietos kokybei gerinti nėra pakankamai efektyvūs”, – teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Buckaitė.

Darbo rinkos specialistai pastebėjo, kad skirtingos įmonės ieško individualių sprendimų, kaip spręsti darbo jėgos problemą – vienos modernizuoja gamybą ir diegia modernias technologijas, kitos stengiasi didinti darbo našumą ir mažinti kainas, trečios perkelia gamybą į mažesnių darbo kaštų šalis arba ieško galimybių atsivežti pigesnės darbo jėgos. Tuos pačius klausimus darbdaviams teks spręsti ir šiemet.

LDB dar praėjusiais metais apklausė 5 tūkst. 400 darbdavių, kurių įmonėse dirbo 300 tūkst. darbuotojų, ir domėjosi verslo perspektyvomis. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, prognozuojama, kad 2007 m. bus įsteigta per 50 tūkst. naujų darbo vietų. Numatyta likviduoti apie 10 tūkst. darbo vietų.

Iš viso šiais metais teritorinėse darbo biržose gali būti įregistruota 124-127 tūkst. darbo pasiūlymų, o vidutinis įsiregistravusių bedarbių skaičius tesieks 65-70 tūkstančių.

Įdarbins daugiau, nei atleis

Daugiausia – apie 24 tūkst. – darbo vietų šiemet turėtų būti įsteigta paslaugų sektoriuje. Tokius planus puoselėja didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, viešbučiai, transporto kompanijos.

„Stiprėjant konkurencijai, prekybininkai turėtų orientuotis į konkrečius vartotojų segmentus.

Transporto sektorius greičiausiai augs su visa ekonomika, tačiau, kaip ir kiti sektoriai, susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu”, – prognozavo I.Buckaitė.

Šiemet augimo tempų neturėtų sumažinti ir statybos kompanijos. Šios įmonės pastaruoju metu tapo lyderėmis, kurios sugebėjo pritraukti ar persivilioti daugiausia darbo jėgos. Į statybų sektorių buvo įdarbinta ir nemažai žemės ūkį palikusių gyventojų. Šiemet statybos bendrovės planuoja naujai įsteigti apie 8 tūkst. naujų darbo vietų.

Nors statybininkų atlyginimai augo sparčiausiai, tačiau darbuotojų trūkumas ir toliau minimas tarp pagrindinių veiksnių, trukdančių šiam sektoriui augti dar greičiau.

Šiųmetės Lietuvos ūkio perspektyvos siejamos su apdirbamąja pramone, kuri užtikrina didžiausius prekių ir paslaugų eksporto srautus. Pramonės įmonės ketina steigti apie 16 tūkst. naujų darbo vietų. Daugiausia darbuotojų tikisi įdarbinti medienos ir baldų, drabužių siuvimo, maisto gamybos bei metalo ir metalo gaminių įmonės.

Šiemet apdirbamosios pramonės įmonės planuoja likviduoti 3,8 tūkst. darbo vietų. Daugiausia darbuotojų žada atleisti tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo įmonės.

Būtina kvalifikacija ir patirtis

Sparčiausiai darbuotojų skaičius turėtų didėti smulkiose ir vidutinėse įmonėse, turinčiose iki 100 dirbančiųjų. Įmonės, kuriose dirba nuo 100 iki 249 darbuotojų, numatoma steigti 10,8 tūkst. darbo vietų, o stambiose, per 500 darbuotojų turinčiose bendrovėse, bus įkurta beveik 5 tūkst. darbo vietų.

Šiemet, kaip ir pernai, didžiausias galimybes įsidarbinti turės aptarnavimo sferos darbuotojai ir kvalifikuoti darbininkai: pardavėjai, dailidės, statybininkai ir staliai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojai, mūrininkai, dažytojai, betonuotojai, siuvėjai.

Dažniausiai darbo pasiūlymų gali sulaukti verslo paslaugų ir logistikos specialistai, pardavimų vadybininkai, gydytojai, buhalteriai, įvairių sričių inžinieriai, draudimo agentai, kompiuterių įrangos operatoriai.

Iš būsimų darbuotojų darbdaviai reikalauja ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos. Specialistai privalo mokėti dirbti kompiuteriu, išmanyti raštvedybą, mokėti užsienio kalbą. Didžiausias kvalifikuotų darbininkų privalumas – darbo patirtis ir papildomi gretutinių profesijų darbo įgūdžiai.

Tikisi paramos

LDB atstovai pripažįsta, kad dauguma užsiregistravusių bedarbių nėra pasirengę darbo rinkai: jie neturi nei tinkamos kvalifikacijos, nei darbo patirties. Nuo praėjusių metų bedarbių profesiniam rengimui iš ES fondų skirta 10 mln. litų. Statistika liudija, kad 1995-1997 metais darbą rado 60 proc. perkvalifikavimo kursus baigusių asmenų, o 2006 metais šis rodiklis siekia 70 proc.

Į darbo rinką pasirengę grįžti ir kai kurie pensinio amžiaus žmonės. Lietuvos darbo birža įkūrė „Senjorų banką”, kurios duomenų bazėje kaupiama informacija apie darbą ieškančius vyresnės kartos atstovus. Šiuo metu į „Senjorų banką” jau įtraukta daugiau kaip 300 pensinio amžiaus asmenų.

Nors LDB skelbia, kad darbdaviai keičia požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus, tačiau verslininkai įsitikinę, jog pensininkai nėra pajėgūs užimti į užsienį emigruojančio jaunimo vietas.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius Henrikas Mykolaitis teigė, kad šiuo metu beveik visos inžinerinės pramonės įmonės jaučia darbuotojų stygių. Padėtis prastėja ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl neva prastos parengtų specialistų kvalifikacijos.

Asociacijos vadovas skeptiškai vertina ir perkvalifikavimo kursų efektyvumą.

„Reikia vertinti, ne kiek kursus baigusių žmonių buvo įdarbinta, o kiek jų gavo darbą pagal specialybę”, – užsiminė H.Mykolaitis, abejodamas, ar galima parengti kvalifikuotą specialistą per mėnesį ar du trunkančius mokymosi kursus.

„Užuot gramdę darbuotojų likučius, visi turime pasirūpinti, kad žmonės nebėgtų į užsienį. Turi būti remiamas ne tik pagyvenusių žmonių grįžimas į darbo rinką. Verslas turi gauti paramą ir kokybiškoms darbo vietoms kurti”, – teigė asociacijos vadovas.

Jis pripažino, kad Lietuvos verslininkai nėra pajėgūs konkuruoti su darbdaviais, o aukštosios mokyklos neva „neparengia specialistų, kurie sugebėtų uždirbti pinigų savo šalyje”.

Iššūkių metai

„Darbdaviai linkę kaltinti institucijas, tačiau kyla klausimas, ką jie patys padarė, kad migracijos mastai sumažėtų”, – akmenį verslo pusėn metė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys.

Anot jo, verslininkams labiausiai rūpi pelno marža, o ne darbuotojai. Įmonėms buvo pasiūlyta pasinaudoti ES parama ir kelti darbuotojų kvalifikaciją, tačiau darbdaviai, užuot naudodamiesi tokiomis galimybėmis, toliau skundžiasi nerandantys tinkamų darbuotojų.

„Jeigu šiemet bus įsteigta 50 tūkst. naujų darbo vietų, kas jas užims? Darbdaviams atėjo laikas susigrąžinti iš darbo rinkos iškrutusius asmenis. Taigi 2007-ieji bus iššūkių metai verslininkams, kurie pirmiausia turėtų pasirūpinti darbo vietų kokybe”, – dėstė V.Rupšys.

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Ekonomikos komiteto pirmininkė, vienos baldų gamybos įmonės vadovė Nijolė Uinskienė, teigė, kad smulkusis ir vidutinis verslas nebemato, kam galėtų gerinti darbo sąlygas.

„Daug specialistų jau išvažiavo į užsienį, o tie, kurie liko, yra tokios prastos kvalifikacijos, kad ar gerinsi darbo sąlygas, ar ne, rezultatai nebus geresni. Apmokyti ir patirties įgavę darbuotojai dabar ypač mėgsta eiti iš vienos bendrovės į kitą. Padėtis darbo rinkoje dabar tokia įtempta, kad darbdaviai vieni iš kitų perperka darbuotojus, pasiūlydami jiems šimtu litų didesnę algą. O kai kurie pagalbiniai kvalifikacijos neturintys asmenys sutinka dirbti tik į rankas gaudami 3 tūkst. litų atlyginimą”, – sakė verslininkė.

Nėra kam dirbti

Anot N.Uinskienės, vieni verslininkai, be valstybės pagalbos, sustabdyti migracijos nėra pajėgūs.

„Nemažai smulkių ir vidutinių verslininkų galėtų įsigyti naujus įrengimus, bet nebeliko žmonių, sugebančių su jais dirbti. Kai kuriuose rajonuose yra įmonių, kurios buvo priverstos sustabdyti veiklą, nes nėra darbininkų. Verslas pateko į labai sudėtingą situaciją. Jeigu valstybė nesusirūpins, smulkaus ir vidutinio verslo nebeliks”, – prognozavo pašnekovė.

Ji nededa daug vilčių į vyresnės kartos darbuotojus, kuriuos tikimasi sugrąžinti į darbo rinką: „Pensininkai jau yra savo atidirbę ir neįsivaizduoju srities, kur jie galėtų dirbti. Valstybė turėtų pasirūpinti, kad jie gautų normalią pensiją, o ne būtų priversti dirbti”.

Verslininkai daugiausia priekaištų turi ne tik nelanksčiai šalies mokesčių sistemai, bet ir tam tikriems teisės aktams. Nedidelės įmonės nebepajėgios konkuruoti su patentais dirbančiais asmenimis, kuriems nereikia mokėti tiek mokesčių kaip bendrovei. Pastarieji ne tik numuša paslaugų kainas, bet ir negarantuoja kokybės.

„Šiandien Lietuvos darbo rinka yra iškreipta. Paskutinės likusios gamybos įmonės bus užsmaugtos nemažai įmonių savininkų galvoja, kaip parduoti savo verslą. Vokeliuose darbuotojams mokama tik todėl, kad kitaip verslas neišgyventų”, – įsitikinusi N.Uinskienė.

Lietuvos verslo darbdavių asociacijos atstovė linkusi abejoti statistikos duomenimis, kad vien tik per devynis praėjusių metų mėnesius šalies įmonių ikimokestinis pelnas didėjo ketvirtadaliu ir siekė 7 mlrd. litų.