Lietuvos mokslininkų veikla bus produktyvi tik vykstant tarpusavio konkurencijai
Reformuojant Lietuvos aukštojo mokslo sistemą teks pertvarkyti ne tik studijas, bet ir mokslą, nes specialistus rengiantys pedagogai neatsiejami nuo mokslinių tyrimų. Tačiau kol kas šioje srityje daug neapibrėžtumo, abejojama, ar bus atsižvelgta į reformos darbo grupės pateiktus pasiūlymus
Lieka trupiniai
Penkiolikai Lietuvos universitetų šiais metais iš valstybės biudžeto skirta 140 mln. litų, o Vilniaus aplinkkelio įrengimas kainuos net 280 tūkst. litų. Šis palyginimas, profesūros nuomone, akivaizdžiai byloja apie tai, kad mokslui lieka tik trupiniai. Valstybės biudžetas 1998-2006 metais išaugo beveik trigubai, o lėšos ir mokslui, ir studijoms – tik 20 proc. „Latviai ir estai jau pradėjo mokslo reformą, o Lietuvoje per 16 metų šioje srityje beveik nepadaryta niekas”, – vakar Vytauto Didžiojo universitete įvykusiame Rektorių konferencijos posėdyje kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas profesorius Eugenijus Butkus.
Kadangi Lietuvoje labai prastas mokslo finansavimas, LMT mokslo taryba ėmėsi iniciatyvos rengti nacionalines mokslo programas. Į kvietimą siūlyti idėjas aktualiausioms mokslo kryptims vystyti atsiliepė per šimtą mokslininkų kolektyvų.
„LMT nuomone, nacionalinės mokslo programos yra vienas galimų mokslinių tyrimų finansavimo būdų, – sakė profesorius. – Programų įvairovė sudarytų galimybę mokslo ir studijų institucijoms bei mokslininkų grupėms pagal savo veiklos pobūdį dalyvauti įvairiose programose ir tuo būdu gauti lėšų tyrimams plėtoti. Jau esame šių programų rengimo ir vykdymo tvarkos projektą pateikę Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau kol kas iš jos – jokio atgarsio.” Pasak profesoriaus, jei vienai programai įgyvendinti būtų skirta maždaug 10 mln. litų, poslinkiai vienoje ar kitoje srityje būtų ryškūs.
Kuriama Europos mokslo taryba
Mokslo strategijos kūrimas – vienas svarbiausių ir nelengvai įgyvendinamų uždavinių. Kaip teigė Kauno medicinos universiteto mokslo prorektorė profesorė Irena Misevičienė, nacionalinių mokslo programų sudarymo strategija dar neaiški: mokslininkai, teikdami pasiūlymus, buvo labai aktyvūs, bet jų jėgos ir potencialas išskaidyti.
LMT pirmininkas E.Butkus priminė, kad pastaruoju metu kuriama Europos mokslo taryba, kuri veiks konkurencingumo sąlygomis ir finansuos mokslininkų grupes, atsižvelgdama į būsimus rezultatus ir pritaikomumą, o ne į šalis. Numatoma, kad 2007-2013 metais ES biudžeto išlaidos mokslui pasieks 16 proc. Taigi, teigė LMT vadovas, yra vilčių, kad kūrybingi Lietuvos mokslininkai gali tikėtis šios tarybos finansavimo. Pirmiausia finansinė parama bus teikiama jauniems mokslininkams, paskui ją gaus ir labiau prityrę tyrėjai. Taryba numato suburti 20 aukšto lygio mokslinių grupių, į kurias, manoma, pateks ir keletas Lietuvos mokslininkų.
Neseniai premjero sudarytos darbo grupės parengtame aukštojo mokslo reformos projekte siūloma mokslo veiklą finansuoti įgyvendinant mokslo programas ir mokslo projektus konkursiniu principu. „Tokia mokslo reforma – radikali, – teigė darbo grupės pirmininkas VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius. – Kita vertus, jei ryžtamasi didesniems reformos žingsniams, turi atsirasti ir pinigų.”
Diskusijos dėl habilituotų daktarų
Valstybės biudžete mokslui ir studijoms finansuoti skiriama nacionalinio biudžeto dalis, darbo grupės siūlymu, turėtų būti didinama per penkerius metus pasiekiant ES vidurkį. Kol kas, sakė darbo grupės vadovas, tegalima pasvajoti apie tarptautinius konkursus užsienio šalių profesoriams, kurie galėtų dirbti Lietuvos universitetuose. „Darbo grupės sudarymas buvo tik dėmesio atitraukimas, o sprendimai dėl aukštojo mokslo reformos, manome, bus daromi kitur. Iš mūsų, grupės narių, reikėjo tik politinio apsisprendimo gairių, o visos kitos rekomendacijos gali likti neįgyvendintos”, – teigė E.Aleksandravičius.
LMT siūlymu, į pirmosios pakopos (bakalauro) studijų kainą neturi būti įskaičiuojamas universitetuose vykdomų mokslinių tyrimų ar infrastruktūros finansavimas. Aukštosiose mokyklose valstybės interesais vykdomi moksliniai tyrimai ir jiems būtinos materialinės bazės kūrimas bei išlaikymas, profesūros manymu, turėtų būti finansuojami iš kitų šaltinių.
„Mūsų universitete dešimt mokslininkų yra pasirengę ginti habilituoto daktaro disertacijas, bet šis procesas sustabdytas. Neaišku, kokie bus tolesni reikalavimai daktaro disertacijoms, šioje srityje kol kas nemažai painiavos, – teigė Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius profesorius Vytautas Ostaševičius. – Būtina kuo greičiau patvirtinti naujus daktarinių disertacijų rengimo kvalifikacinius reikalavimus.” Kalbėta ir apie būtinybę sudaryti doktorantams sąlygas atlikti tyrimus geriausiuose Lietuvos mokslo centruose bei rengtis akademinei karjerai užsienio universitetuose.