Narkotikų kontrolei ir prevencijai skirti milijonai paleisti vėjais: projektai vykdyti nekvalifikuotai, nekontroliuota narkomanų gydymo kokybė, nenustatyti realūs kvaišalus vartojančiųjų mastai
Apie 13 mln. litų – tokia suma buvo skirta, kad pavyktų bent kiek sumažinti narkotikų pardavėjų pelnus. Didžioji dalis lėšų panaudota neefektyviai. Valstybės kontrolė pateikė negailestingą išvadą: su vis labiau Lietuvą apraizgančia problema iš esmės nekovojama.
Teigiama, kad pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis sistema nėra kompleksinė, o prevencinių projektų vykdytojams dažnai trūksta kompetencijos. Parlamentarai ragina imtis skubių priemonių, nes narkomanijos problema gali tapti nebesuvaldoma.
Narkomanas skundžiasi abejingumu
2005 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus (dažniausiai leidžiamus narkotikus) registruoti 4311 asmenys, kanabioidus – 25 asmenys (0,5 proc.). Dėl priklausomybės nuo stimuliantų (ekstazio, amfetamino) kreipėsi 133 žmonės, lakiųjų medžiagų (klijų, inhaliatorių) – 165, raminamųjų ir migdomųjų medžiagų – 84, kokaino – 8 asmenys. Ši statistika – tik ledkalnio viršūnė. Ji net iš dalies neatspindi realios situacijos.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė ir vyriausioji valstybinė auditorė Rasa Baušienė sako, kad Narkotikų kontrolės departamentas (NKD) klaidina visuomenę negebėdamas atskleisti konkrečių šios problemos mastų.
Sostinės stoties rajone kasdien sukiojasi dešimtys narkomanų, šimtai – netoli romų taboro Kirtimuose. Vaizdai tose vietose kalba gerokai šiurpiau už palyginti kuklią statistiką.
Prie stoties nustatytu laiku atvažiuoja vadinamasis mėlynasis autobusiukas, kuriame narkotikus vartojantys asmenys nemokamai gauna švirkštų, o prostitutės – ir prezervatyvų. Mėlynojo autobusiuko darbuotojų sąraše – keli šimtai narkomanų, tačiau net jie sako, kad realios pagalbos iš valstybės nesulaukia.
„Ką čia kalbėti. Esame pamiršti. Suprantu, kad tai mano problema, bet vienas jos neišspręsiu, – skundėsi 30-metis Viktoras. – Ar padeda? Grūda metadoną, ir vėl į gatvę.”
Viktoras narkotikus pradėjo vartoti prieš penkerius metus. Iš pradžių – kartą per savaitę, vėliau – per parą, dabar – bent kelis kartus per dieną. „Man jau niekas negali padėti”, – ne kartą reabilitacijos centruose gydęsis vyras mano, kad vienintelė išeitis – vartoti toliau.
Lietuvoje yra tūkstančiai jo likimo draugų. Narkotikus vis dažniau vartoja paaugliai. Viktoras iš narkotikų pardavėjų sako žinantis, kad kasmet auga psichotropinių medžiagų paklausa. „Praėjusią savaitę neturėjau pinigų. Pasakė, kad turi šimtus klientų, nedavė skolon”, – Kirtimuose Viktoras kiekvieną savaitę mato vis naujus veidus.
Tyrimai – padriki, gydymas – nelicencijuotas
Narkomano žodžiais būtų galima ir netikėti, tačiau iš dalies juos grindžia ir Valstybės kontrolės išvados. Atlikus auditą aiškėja, kad Narkotikų kontrolės departamentas tik deklaruoja kovą su narkomanija, kalba apie prevencijos priemones, tačiau jas vykdo neefektyviai.
Narkotikų kontrolės departamento auditą atlikusi Valstybės kontrolė, įvertindama, ar efektyviai įgyvendinama Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programa, nustatė: pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis sistema nėra kompleksinė, o prevencinių projektų vykdytojams dažnai trūksta kompetencijos.
Be to, Narkotikų kontrolės departamento naudojami duomenys apie asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra nepakankamai išsamūs ir neatspindi bendro šių asmenų skaičiaus šalyje. Manoma, kad departamentas negali pagrįstai vertinti, kaip vykdomi numatyti programos uždaviniai.
Vyriausioji valstybinė auditorė R.Baušienė tikina, kad problemų mastai nustebino net visko mačiusius auditorius. „Nėra duomenų, pagal kuriuos būtų nustatytas narkomanų gydymo poreikis šalyje. Priklausomybės ligų gydymo kokybė nekontroliuojama, – sakė ji. – Priklausomybės ligų centruose vaikams teikiamos nelicencijuotos paslaugos. Nevertinami gydymo metadonu rezultatai. Galima vardyti ir daugiau neefektyvaus pinigų panaudojimo atvejų”.
Įtaria statistikos klastojimą
Seimo narė R.Visockytė akcentavo, kad narkomanija tiksi tarsi uždelsto veikimo bomba. Esą pagrindinės to priežastys – padrika statistika, neatskleidžianti realios situacijos, ir neefektyviai dirbantis Narkotikų kontrolės departamentas.
„Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programai kasmet skiriama apie 13 mln. litų, tačiau jie išmetami į balą, o priklausomų nuo psichotropinių medžiagų asmenų Lietuvoje daugėja”, – tikino parlamentarė.
Ji valdininkus įtaria sąmoningai slepiant realius narkomanijos padarinius. „Statistikos duomenys klastojami, kad būtų nuslėpta tikroji padėtis ir susidarytų įspūdis, esą milijonai litų panaudojami prasmingai”, – sakė Seimo narė R.Visockytė.
Kasmet miršta apie 30-40 narkotikų perdozavusių žmonių. „Anot toksikologų, tokių mirčių yra bent šešis kartus daugiau – ligoninės klastoja diagnozę, nurodo sepsį, už kurio gydymą mokama brangiau”, – sako Seimo narė.
Tai patvirtina ir narkomanas Viktoras. Jo teigimu, narkomanų artimieji nelinkę viešai pripažinti, kad jų šeimos nariai vartojo narkotikus. „Būna visko, tačiau narkomanais pripažįstami tik valkatos. Tie, kurie neturi šeimų”, – sakė jis.
Direktorė neigia trūkumus
Seimo Narkomanijos prevencijos komisija priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę, kad ši sukurtų vieningą sistemą kaupti, sisteminti ir apdoroti su narkomanija susijusius duomenis. Siūloma skaičiuoti ir viešai, ir anonimiškai besigydančius asmenis.
Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė sako, kad ne visos Valstybės kontrolės išvados pagrįstos. Ji kategoriškai atmeta kaltinimus, kad iššvaistyta kone 13 milijonų litų. „Nebuvo atliktas finansinis auditas, todėl negalime kalbėti apie neefektyvų pinigų panaudojimą”, – sakė direktorė.
Ji pripažino, kad egzistuoja problemų, esą jų negali išspręsti vienas departamentas. „Teikdami ataskaitas naudojame ES kriterijus, todėl statistika negali būti klaidinga”, – sako direktorė A.Astrauskienė.
Narkotikų kontrolės departamentas esą ir anksčiau kalbėjo apie kylančias problemas, tačiau jos nespręstos. „Pavyzdžiui, gydymo įstaigos neteikia duomenų. Apie tai ne kartą esame užsiminę, bet niekas nerodė didelio susidomėjimo”, – skundėsi direktorė.
Ketinama atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas, tačiau NKD direktorė nelinkusi prognozuoti, kada jos bus įgyvendintos. „Gal efektyviau bendradarbiausime su Seimu. Ieškosiu geresnių kovos su narkomanija būdų”, – žadėjo neefektyviu valstybės lėšų naudojimu kaltinama direktorė.
Neoficialiai užsimena, kad ji prarado pasitikėjimą, todėl privalės pasitraukti iš posto.
Rizikingiausia grupė – jaunimas
Seimo nariai ragina tėvus atidžiau kontroliuoti vaikus. Neturėtų klaidinti ir netiksli statistika. Naujausių tyrimų duomenimis, jaunųjų kauniečių tėvai nejaučia narkotikų pavojaus savo vaikams. Tai paaiškėjo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistams apklausus apie 200 Kauno bendrojo lavinimo mokyklų mokinių tėvų dėl priklausomybės ligų plitimo.
Nustatyta, kad apie 15,6 proc. Lietuvos moksleivių yra bent kartą vartoję narkotikų. Pastaraisiais metais į narkomanijos liūną įklimpsta vis jaunesni asmenys.
Nepaisant to, Narkotikų kontrolės departamentui iki šiol nepavyksta įsteigti pirmojo Lietuvoje valstybės lėšomis išlaikomo vaikų, sergančių priklausomybe nuo narkotikų, reabilitacijos centro.
2005 m. Lietuvoje užregistruotas 21 vaikas, sergantis priklausomybe nuo narkotikų, o iš viso dėl priklausomybės nuo narkotikų buvo gydomi 43 vaikai. Esą ir šie duomenys nėra tikslūs.
Didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje narkotikų vartojimo paplitimas yra dvigubai didesnis nei miesteliuose ar kaimuose. Teigiama, kad dažniausiai problemų dėl narkotinių medžiagų turi 25-34 metų amžiaus žmonės.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, populiariausi narkotikai yra kanapės, ekstazis ir amfetaminas. Kokainas vartojamas itin retai. Maždaug 12 proc. visų besikreipusiųjų buvo priklausomi nuo kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų.