Simonaitytės premija nudžiugino laureatą

Apie Mažąją Lietuvą rašęs Arvydas Juozaitis pamėgo šį kraštą ir ketina jame įsikurti

Filosofui, publicistui Arvydui Juozaičiui už knygą „Karalių miestas be karūnų” įteikta 21-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. Šiemet minimas šios garsiausios Mažosios Lietuvos rašytojos 110 metų jubiliejus.

Priimdamas apdovanojimą laureatas džiaugėsi, mat skaičius 21 jo gyvenime yra laimingas: „Prisiminiau, kad ir olimpinį apdovanojimą pelniau plaukdamas per XXI olimpiadą Monrealyje. O dabar mano rankose dvidešimt pirmoji rašytojos premija.”

Šiemet dėl Simonaitytės premijos varžėsi trys autoriai: Astrida Petraitytė, parašiusi dviejų dalių romaną „Šaktarpio metas”, Arvydas Juozaitis ir Klaipėdos universiteto docentas literatūrologas Marijus Šidlauskas – už literatūros kritikos knygą „Orfėjas mokėjo lietuviškai”.

Apdovanojimą Juozaičiui už meniškai vertingą istorinį kūrinį apie Kaliningradą (buvusį Karaliaučių) komisija skyrė anuliavusi ankstesnį savo sprendimą, kuriuo premiją skyrė Petraitytei. Pastaroji premijos ir 2 tūkst. litų atsisakė dėl kai kurių komisijos narių esą išsakytos kritikos jos knygai.

Vietos spaudoje pasirodė informacijos, esą kai kurie komisijos nariai Petraitytės knygą pavadino „primityvia, labai silpna ir šiam laikui nieko naujo neduodančia”.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas pritarė, kad apdovanojimo atsisakiusios knygos „Šaktarpio metas” autorės stilius primena XIX amžiaus rašymo manierą. Tačiau Černiauskas, 1994 metų Simonaitytės premijos laureatas, LŽ sakė, kad komisija, svarstydama kandidatūras, gali pasakyti ne vieną aštresnį žodį. „Juk svarbu ne tai, ką diskutuodamas lepteli, o tai, ką nusprendi, – sakė rašytojas. – Kita vertus, Petraitytė atsisakydama premijos pasielgė logiškai – taip ji prisipažino, kad kūrinys nėra vertas apdovanojimo.”

Gavęs Simonaitytės premiją Juozaitis sakė: „Manęs daug kas klausia, ar taip pat atsisakysiu šios premijos? Atsakau – ne. Kol kas atsisakau tik valdžios postų.”

Kultūros atašė Lietuvos konsulate Kaliningrade dirbantis laureatas patvirtino, kad baigęs konsulinę tarnybą ketinąs likti gyventi Klaipėdoje ir atsidėti rašymui. „Mane žavi šio krašto savitumas, jo istorija, – savo sprendimą motyvavo Juozaitis. – Klaipėda skiriasi nuo Vilniaus, sparčiai besivejančio kosmopolitinius Europos miestus, kuriuose išnyksta tautos. O Klaipėdoje iki šiol gyva lietuvininkų dvasia.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.