Eksministras pretenduoja būti notaru

Buvęs teisingumo ministras Gintautas Bužinskas, skirtingai nei dauguma jo kolegų pasukę advokatūros link, nutarė išbandyti notaro profesiją, tvirtindamas ją pasirinkęs ne dėl pinigų

Buvęs parlamentaras, į Seimą išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą, bei tryliktosios Vyriausybės teisingumo ministras, pernai papildęs socialdemokratų gretas, Gintautas Bužinskas nusprendė tapti notaru. Vilniaus universiteto Teisės fakultete dėstytojaujantis Bužinskas pateikė dokumentus dalyvauti Teisingumo ministerijos paskelbtame viešame konkurse eiti notaro pareigas Vilniaus mieste.

„Mano dėstomi dalykai susiję su civiline teise ir notariatu, tad visai logiška, kad noriu darbuotis ten, kur man užtenka kompetencijos. Be to, turiu pakankamai laisvo laiko, nes dėstytojo darbas visko neužima. Taigi jei turėsiu šiek tiek daugiau veiklos, kurios dabar man trūksta, nuo to nei mano šeima, nei aš, nei kompetencija ar finansai nenukentės”, – motyvus LŽ dėstė 47-erių Bužinskas. Ateityje jis ketina sėkmingai derinti notaro ir dėstytojo darbą.

Steigs savo biurą

Konkursas užimti 15 notarų vietų didžiuosiuose Lietuvos miestuose, iš jų keturias – Vilniuje, buvo paskelbtas 2006-ųjų gruodžio 6 dieną. Lapkritį toks konkursas buvo paskelbtas aštuonioms laisvoms notarų vietoms šalies rajonuose.

Pagal įstatymą Bužinskas, kaip teisės mokslų daktaras, pretenduodamas į notaro kėdę kvalifikacijos egzamino nelaikys, jis turės dalyvauti tik viešajame konkurse, kurį rengia Teisingumo ministerija. Praėjusią savaitę viešojo konkurso komisijos pirmininku teisingumo ministras Petras Buguška paskyrė savo patarėją Mantą Varašką.

Konkurso data kol kas nepaskirta. Jeigu pavyks jį laimėti, Bužinskas turės atlikti trijų mėnesių praktiką pas praktikuojantį notarą. Eksministras prisipažino planuojantis dirbti savarankiškai ir įsteigti savo biurą.

Šiuo metu Lietuvoje yra 249 notarai. Vilniuje dirba 54, Vilniaus rajone – 8 notarai. Pastaruoju metu teisingumo ministro iniciatyva notarų skaičių užsimota gerokai padidinti.

Užtarėjų neturi

Paklaustas, kaip vertina kalbas esą gauti notaro vietą jam gali padėti tiek buvęs Darbo partijos bičiulis Baguška, tiek kolega socialdemokratas premjeras Gediminas Kirkilas, Bužinskas prisipažino suprantąs, kad ir kur eitų dirbti – teisėju, advokatu ar notaru, visur bus įžvelgiama tam tikrų paralelių. „Laki vaizduotė visada sukurs įvairiausių variantų. Ar tai reiškia, kad, norėdamas dirbti pagal specialybę, turiu emigruoti iš Lietuvos?”, – klausė teisininkas.

Pasak Bužinsko, su dabartiniu teisingumo ministru, buvusiu „darbiečiu”, o dabar Pilietinės demokratijos partijos nariu Baguška jis niekuomet nesibičiuliavo, priešingai, dėl kai kurių teisinių klausimų jiedu nesutardavo. Vis dėlto kandidatas į notarus nemano, kad būtent dėl to buvęs bendrapartietis bandytų jam kliudyti.

Socialdemokratų partijoje, į kurią įstojo pernai spalį, Bužinskas teigė esąs labai maža žuvis, todėl apie kokią nors Kirkilo ar kitų kolegų paramą net negalvojąs.

Paklaustas, kodėl nepasirinko advokato praktikos, Bužinskas sakė, kad šis darbas jam ne prie širdies. Be to, pasak būsimojo notaro, sulaukus penkiasdešimties pradėti advokato karjerą jau per vėlu.

Konflikto nėra

„Notarų paslaugų įkainių aš nepadidinau. Beje, jie dabar sumažinti, ir tai dar vienas argumentas, kad einu ne dėl pinigų”, – sakė Bužinskas paklaustas, ar būsimosios pareigos jo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, neįstums jį į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Dėl naujųjų pareigų būsimasis notaras prisipažino nejaučiąs nei teisinio, nei moralinio diskomforto.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė LŽ patvirtino, kad situacija, kai buvęs teisingumo ministras eina dirbti notaru, neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

Pagal šį įstatymą asmeniui, palikusiam valstybinę tarnybą, metus draudžiama įsidarbinti įmonėje (visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės, bendrovės, asociacijos). „Įvardyti notariatą kaip įmonę, tikrai nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad notaras – privatus valstybės įgaliotas asmuo”, – paaiškino Petkevičienė.

Pasak VTEK pirmininkės, yra vienintelis variantas, kur galėtų kilti konfliktas: kaip žinoma, notarų skaičių, buveinę ir teritoriją nustato teisingumo ministras. „Jeigu būdamas teisingumo ministru kandidatas būtų nurodęs, kur konkrečiai kurti biurą, o paskui pretenduotų ten dirbti notaru, tuomet gal ir galima būtų įžvelgti interesų konfliktą”, – sakė Petkevičienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.