Lietuvos laivyno koncepcijos iki šiol nėra. Situacija jame nėra gera. Jūrininkai piktinasi, kad jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių laivuose, ir svajoja apie darbą juose.
Vietinės laivybos kompanijos šiemet keliolika procentų didina jūrininkų atlyginimus, tačiau to nepakanka konkuruojant su užsienio kompanijomis. Lietuvos laivybos kompanijų savininkai ir vadovai, nebeįstengdami vienu metu kelti ir atlyginimus, ir modernizuoti laivus, svarsto galimybę atsisakyti Lietuvos vėliavos savo laivuose.
Šiuo metu Lietuvos Seime svarstomas fiksuoto pelno mokesčio arba vadinamojo tonažo mokesčio, kuris yra itin svarbus Lietuvos laivybos bendrovėms, įvedimo klausimas. Tikimasi, kad šis įstatymo projektas Seime bus priimtas kovo ar balandžio mėnes5. Tokiu atveju galima bus sakyti, kad ir Lietuvoje bent iš dalies pradedama vykdyti naujoji laivybos politika, kuria ES valstybėse vadovaujamasi jau mažiausiai 10 metų.
Apie tai, kokia situacija šiuo metu yra šalies laivyne, kalbėjomės su Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentu ir AB „Limarko” laivininkystės kompanijos (LLK) prezidentu Vytautu Lygnugariu.
Ar Lietuvos laivybos kompanijos nejunta jūrininkų stygiaus dėl to, kad jie veržiasi dirbti užsienio laivuose?
Iš esmės tokia problema yra. „Limarko” laivininkystės kompanija šiemet nuo sausio 1 d. padidino atlyginimus savo laivyne dirbantiems jūrininkams vidutiniškai 15 proc. Atlyginimų pakėlimas, be abejo, turės įtakos bendrovės pelnui. Žmogui – konkreti nauda, valstybė gaus daugiau pajamų per išaugusį vartojimą. Tačiau dėl papildomų kaštų atlyginimams mums labai sunku didinti laivyną, jau nekalbant apie tai, kad laivus būtina modernizuoti, keisti naujesniais. Laivynas reikalauja milžiniškų investicijų. LLK per trejus metus įsigydama 6 laivus investavo 140 mln. Lt. Negaudami paramos iš valstybės tokių tempų tikrai negalėsime išlaikyti.
Ar jūs tikitės valstybės paramos?
Jeigu Lietuvos valstybė būtų suinteresuota turėti prestižinį laivyną, jau būtų buvusi parengta laivyno koncepcija, rekomenduojanti kokiam laivynui – konteineriniam, refrižeratoriniam, keltų ar kitokiam – teikiami plėtojimo prioritetai. Koncepcijos iki šiol nėra – ką nori, tą pirk. Sutinku, tai privatus verslas, privati iniciatyva rodo, kur link reikia eiti. Tačiau norėtųsi, kad būtų bent kokia nors valstybės vizija.
2004 m. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas, remdamasis olandų atlikta studija, nusprendė išsaugoti Lietuvos laivyną. Praėjo dveji su puse metų, dar nieko nepadaryta.
O kaip yra kitose valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje?
Šiuo metu daugelyje ES valstybių – Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, netgi ir Latvijoje – vykdoma naujoji laivybos politika, Europoje egzistuojanti jau 10 metų. Vien faktas, kad Latvijoje ji jau visiškai įdiegta, rodo, kad latviai turi koncepciją.
Minėtos šalys naudojasi 1997 m. gegužę Europos Komisijos (EK) patvirtintomis rekomenduotinomis gairėmis šalių nacionalinėms vyriausybėms. Gairės numato lengvatas, galimas taikyti laivybos sektoriui mokestinėje valstybės sistemoje. Tai ir jūrininkams taikomas nulinis gyventojų fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas; ir jūrininkų socialinio draudimo mokesčio „lubų” nustatymas arba šio mokesčio kompensavimas laivybos kompanijai; ir tonažo mokestis. Pastarasis yra fiksuotas pelno mokestis, apskaičiuojamas priklausomai nuo laivo naudingosios talpos (tonažo), tačiau nepriklausomai nuo įmonės uždirbtų pajamų.
Lietuvoje kol kas taikoma tik viena iš trijų lengvatų – pirmoji. Tonažo mokesčio įvedimui pritarė Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija jį patvirtino, nes pernai balandį gavo EK pritarimą įsivesti tonažo mokestį, šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Seime. Estijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje – irgi nieko nedaroma. Beje, Estijos kompanija „Tallink” savo keleivinį laivą, plaukiantį iš Rygos į Stokholmą, jau įregistravo Latvijoje, jis plaukioja su šios šalies vėliava.
Bet juk pati Latvija dar visai neseniai beveik nebeturėjo laivų, plaukiojančių su nacionaline vėliava.
Taip. Latvijos laivų savininkai, ko gero, yra radikalesnio mąstymo – jie perregistravo savo laivus kitose šalyse. Latvijoje naujoji laivyno politika buvo priimta 2002-aisiais. Dabar po truputį grįžta jos laivai prie nacionalinės vėliavos, tačiau procesas labai lėtas. Jeigu nieko nebus daroma, tas pats nutiks ir Lietuvai.
Kodėl Lietuva, didele dalimi išsaugojusi transportinį laivyną, šiuo metu atsilieka nuo Latvijos?
Todėl, kad Algirdo Syso vadovaujamas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas laikosi nuomonės, kad jūrininkams daroma išimtis būtų precedentas daryti išimtis visiems. Tačiau Europoje jau 11 metų jūrininkams daromos išimtys. Kodėl? Todėl, kad 1990 metų pradžioje jos laivyne buvo tragiška situacija. Tik 14 proc. viso pasaulinio laivyno tonažo sudarė laivai, plaukiojantys su ES šalių vėliavomis, šiandien – daugiau kaip 50 proc. EK patvirtino paramą laivynui, nustatė priemones. Negi manote, kad EK dirba nekompetentingi specialistai? Pernai liepą buvo gautas EK pritarimas, kad Lietuvoje gali būti sumažintas socialinis mokestis jūrininkams, tačiau A. Syso vadovaujamas komitetas prieš, ir viskas sustojo. Kodėl taip yra? Todėl, kad visa Lietuvos jūrinė kultūra baigiasi Klaipėdoje ties krovos krantinėmis. Apie globalią ekonomiką, apie tai, kad laivybos kompanijos duoda 100 proc. eksporto, negalvojama.
Tonažo mokestis laivybos kompanijoms būtų svari parama, o kokia nauda iš to jūrininkams?
Lietuvoje bus galima registruoti daugiau laivų, turėsime galimybių sukurti daugiau naujų darbo vietų.
O jūrininkų atlyginimai?
Jie nėra tiesiogiai susiję su tonažo mokesčiu. Tačiau minėto mokesčio įvedimas suteiktų laivų savininkams naujų galimybių dar kartą peržiūrėti jūrininkų atlyginimus ir galbūt juos padidinti. Vertinant laivo savininko kaštus, Lietuvoje jūrininkų darbo užmokesčio fondui yra skiriama daugiau lėšų nei, drįsčiau sakyti, jūrininkams Olandijoje, jau nekalbant apie Panamą ar Liberiją. Mes juk mokame už savo jūrininkus 31 proc. jų atlyginimo „Sodrai”.
Yra Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) nustatytas minimalus kvalifikuoto jūreivio atlyginimas – mūsų kompanijoje toks jūreivis uždirba daugiau. Šalies, su kurios vėliava plaukioja laivai, nacionalinė laivybos kompanija gali mokėti mažiau, nei reikalauja Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF). Turime tokią teisę, ir niekas dėl to mums negalėtų taikyti jokių priemonių, tačiau mes išlaikome labai panašų lygį.
Jeigu jūs mokėtumėte mažiau, nebeturėtumėte jūrininkų.
Taip. Aš tik noriu pabrėžti, kad mes mokame žymiai daugiau jūrininkams nei ILO minimumas, ir panašiai tiek, kiek nustatė ITF. Tačiau ir olandų jūrininkas gauna tą minimumą, o jo draudimo mokestis 5-7 proc., kai tuo tarpu mes mokame 31 proc. Manau, kad „Limarko” laivininkystės kompanijos atlyginimai atitinka tarptautinius reikalavimus ir yra pakankamai konkurencingi.
O kas bus toliau, jeigu situacija iš esmės Lietuvoje nesikeis?
Šiandien visi mūsų laivai dar plaukioja su Lietuvos vėliava. Galime būti dideli patriotai, tačiau anksčiau ar vėliau, jeigu Lietuvoje nebus taikomos minėtos naujos laivybos politikos priemonės, patriotizmo nebeliks. „Limarko” laivininkystės kompanija nebus išimtis. Turėdami galimybę uždirbti daugiau, ja pasinaudosime. Pasiruošti tam daug laiko nereikia – per kelias dienas galima įregistruoti vieno laivo kompaniją užsienyje, ir tai visiškai legalus dalykas.
Tai jūs savo laivuose kelsite vadinamąsias patogias vėliavas?
Kol kas to daryti nesiruošiame. Tačiau nepamirškime, kad laivus galima registruoti ne tik „patogių” vėliavų šalyse, bet ir Europos valstybėse. Mūsų laivas labai sėkmingai gali plaukioti ir su Didžiosios Britanijos vėliava, esame ten kviečiami. Galime registruoti Olandijoje ar Danijoje. Pastaroji šiandien pirmauja Europoje laivyno plėtojimo atžvilgiu. Danai yra parengę didžiules laivų statybos Kinijoje, kitose valstybėse programas. Taip yra todėl, kad jos Vyriausybė supranta, kas yra globali rinka ir ką laivynas duoda tautai. Jis – ne tik nacionalinis pasididžiavimas, bet ir stiprios šalies ekonomikos rodiklis.
Ar Lietuvoje jūs dar kažko tikitės?
Žinoma. Tikimės, kad pavasario sesijoje Seimas priims mums palankų sprendimą dėl tonažo mokesčio įvedimo. Tiek Socialinės apsaugos ir darbo, tiek Susisiekimo, tiek Finansų ministerijos palaiko mūsų siekius ir mokesčio „Sodrai” atžvilgiu. Lietuvos laivų savininkų asociacija siūlė skaičiuoti šį mokestį nuo 1,5 dydžio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, egzistuojančių valstybėje. Šiandien tai būtų 1600-1700 Lt. Tai, kas viršija šią sumą, neturėtų būti „Sodros” apmokestinama. Šio klausimo sprendimas įstrigo Seime. Belieka tikėtis, kad pono A. Syso vadovaujamas komitetas pakeis savo nuomonę.