„Laivitė“ traukiasi iš uosto, bet ne iš laivų remonto verslo

Žmonės, išdirbę po keliolika ar daugiau metų laivų remonto AB „Laivitė“, Klaipėdos uoste egzistuojančioje jau daugiau nei 60 metų, švelniai tariant, sutriko, ant leidimų patekti į bendrovės teritoriją pamatę užrašą UAB „Memelio miestas“.

Ne visi atkreipia dėmesį, kad ant jų yra ir AB „Laivitė“ antspaudas. Tokia situacija, ko gero, sustiprino gandus apie šios bendrovės bankrotą ir kalbas, kad jau po kelių mėnesių jos uoste nebeliks. Pastarosios generalinis direktorius Michailas Mančinskis teigia, jog „Laivitė“ nebankrutuoja, dirba pelningai ir ateityje egzistuos kaip laivų remonto įmonė. Vadovas neneigia, jog remonto apimtis ketinama mažinti ir šią veiklą perkelti kitur, tačiau tai, pasak jo, įvyks dar ne taip greitai.

Tuos, kurie dėl klaipėdiečių galimybės prieiti prie Kuršių marių fantazavo apie „Laivitės“ bankrotą, M. Mančinskis tikina, jog tokiu atveju būtų reikėję laukti ne kelerius, o keliolika metų, nes bankroto procedūra tęstųsi gerokai ilgiau.

Tapo nuomininkais

Buvusi 7-oji laivų remonto įmonė „Laivitė“ privatizuoti pradėta 1990-1991 m. 1999-aisiais pagrindine jos akcininke tapo UAB „Baltlanta“. M. Mančinskio teigimu, bendrovės akcininkai savo akcijų niekam neperleido ir nepardavė bei neatsisakė laivų remonto veiklos, nors turi teisę ją keisti.

Pernai jie pardavė UAB „Memelio miestas“ dalį savo turto, t. y. visus be išimties pastatus, esančius jos nuomotoje teritorijoje uoste. Kitaip sakant, akcininkai atsisakė miesto centre esančios uosto teritorijos. Šis jų noras, pasak generalinio direktoriaus, sutapo su miesto valdžios ir visuomenės lūkesčiais.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą pastatų, esančių uosto žemėje, savininkas turi teisę nuomoti žemę iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Tad 2006 m. birželio 28 d. Uosto direkcija pasirašė šio sklypo nuomos sutartį su UAB „Memelio miestas“. „Laivitė“ su pastarąja pasirašė dvejų metų pastatų nuomos sutartį su teise pratęsti metams. Taip laivų remontininkai nuo pernai vasaros tapo nuomininkais. UAB „Memelio miestas“ patikėjo čia dar tebedirbančiai „Laivitei“ garantuoti nuomojamos teritorijos apsaugą, todėl ant leidimų yra jos antspaudas.

Iškels gamybą

Pasak M. Mančinskio, laivų remontui, jeigu nesiorientuojama į dokavimą, krantinės nėra būtinos. Pagrindiniai darbai gali būti atliekami cechuose, stovinčiuose ne prie vandens, pavyzdžiui, būti remontuojami mechanizmai, įrengimai, atliekama defektacija, restauracija. Jau dabar „Laivitės“ remonto technologinių įrengimų cechas yra buvusio „Sirijaus“ teritorijoje Artojų gatvėje.

Paklaustas, ar visą remonto barą bendrovė ketina perkelti į Artojų gatvę, M. Mančinskis atsakė, jog ne. „Mes turime kitų planų. Mūsų įmonė jau registruota kitu adresu Klaipėdoje, vyksta projektavimo darbai. Gamybos bazė bus ne prie vandens, o kur, dar nenoriu sakyti“, – aiškino pokalbininkas.

Taigi „Laivitės“ strategija – laivų remonto veikla lieka, taktiniai veiksmai – mažinamos remonto apimtys. Suprantama, dėl šios priežasties mažės įmonėje ir darbuotojų, kurių šiandien dar yra 500. Iš jų laivų remontininkų – 300. Darbuotojų, kurie specializuojasi remonto srityje, „Laivitė“ neketina atsisakyti. Tikimasi, jog specialaus atleidimo neprireiks, nes nemažos dalies darbuotojų amžius artėja prie pensinio.

Pasidomėjome, koks „Laivitės“ turimo vienintelio Klaipėdoje gelžbetoninio plaukiojančiojo doko, kuris iš esmės reikalingas tik korpusiniams, dažymo ir valymo, t. y. nekasdieniams darbams, likimas. Bendrovė jau yra gavusi net keletą pasiūlymų, kur jį būtų galima perkelti. Tačiau kol kas jį ketinama ir toliau eksploatuoti senoje vietoje, ir parduoti dar nežadama. Pati „Laivitė“ dar dvejus metus ar ilgiau ketina darbuotis senoje vietoje.

Beje, M. Mančinskis neatmeta galimybės, kad tolimoje ateityje pigiau kainuos tiesiog pirkti dokavimo paslaugas. Galimas daiktas, jog tada, kai įmonė persiorientuos atlikti specifinius darbus, dokas jai itin reikalingas nebus.

Įmonė pasirengusi

M. Mančinskio teigimu, kaip greitai „Laivitė“ iškels savo gamybą kitur, priklausys nuo atitinkamų valdžios sprendimų. Klausimą, kaip Susisiekimo ministerija uosto teritorijai priklausančią žemę galėtų perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, vėliau Savivaldybei, iš kurios ją nuomotųsi „Memelio miestas“, dar turi išnagrinėti Vyriausybė.

Be to, norint „Laivitės“ nuomotame sklype vykdyti kitokią nei gamybinę veiklą, reikia keisti detalųjį planą. Šiuo metu dar galioja detalusis planas, kuris buvo patvirtintas 2003 m. birželio mėnesį. Taigi turės būti patvirtintas bendrasis miesto planas, parengtas ir patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, ir tam reikės nemažai laiko.

Pasak M. Mančinskio, „Laivitė“ dar kurį laiką būdama šioje teritorijoje „Memelio miesto“ planams netrukdys, priešingai, esant reikalui, galės net padėti.

Paklaustas, kiek laiko reikės „Laivitei“ iškelti savo gamybą, M. Mančinskis atsakė: „Pasakykite dieną X ir pridėkite dar mėnesį. Mums didelio pasiruošimo tam nereikia.“

Remontuos laivus

Pernai „Laivitė“ gavo pelno. Nors ateityje kaip pagrindinė veikla išliks laivų remontas, tačiau daugiausia pelno gauta ne iš jo, o iš kitos veiklos – krovos, ekspedijavimo, transportavimo darbų. Beje, bendrovė turi nemažai nuomojamo turto, iš kurio taip pat uždirbama.

Pasak M. Mančinskio, pernai metai bendrovei buvo labai įtempti, nes reikėjo apsispręsti parduoti turtą ir iškelti gamybą. Svarstoma ir diskutuojama, kas bus daroma ateityje, buvo labai ilgai.

Šiuo metu šioje bendrovėje toliau remontuojami laivai, beje, ne tik akcininkės UAB „Baltlanta“, bet ir Rusijos bei kitų šalių kompanijų. Pernai per metus įmonėje atliktas didesnis ar mažesnis maždaug 70 laivų remontas.

Šiuo metu rekonstruojamame „Baltlantos“ laive „Kovas“ dirba apie 150 žmonių. Baigti rekonstrukciją ketinama šiemet iki rudens. Darbai šiame laive tęsiami jau antrus metus. Tai vienas iš sudėtingiausių objektų – „Kovas“ rekonstruojamas visiškai, pradedant korpusu ir baigiant varikliais, šaldymo įrengimais, denio įranga ir t. t.

Areštuotų laivų, kurių savininkai nesusimokėtų už remontą, įmonėje jau nebėra. Dabar labai rimtai pasirenkami užsakovai, sutartyje numatomos sankcijos. Klientų, be abejo, pasitaiko įvairių, tačiau pastaraisiais metais iki laivų arešto nebuvo prieita.

Dirba užsienyje

Be stambiausiųjų laivų remonto įmonių UAB „Vakarų laivų remontas“, AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir „Laivitė“, kurios atlieka kompleksinius laivų remonto darbus, pasak M. Mančinskio, Klaipėdoje yra gana daug įmonių, užsiimančių laivų remontu, ir tokių, kuriose dirba daugiau kaip 100 žmonių, ir tokių, kuriose dirba apie 20 žmonių. Jos specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, vienos atlieka tik laivų automatikos, kitos tik elektros prietaisų remonto, instaliavimo ir kt. darbus. Visos jos turi savo nišą rinkoje ir klientus. Nemažai jų savo veiklą plėtoja užsienyje pradedant Norvegija, Suomija ir baigiant Ispanija, t. y. siunčia ten dirbti savo darbuotojus.

Remontines komandas dirbti į Ispaniją komandiruoja ir „Laivitė“. Bendrovė moka jiems atlyginimus, dienpinigius, dengia kelionės ir draudimo išlaidas. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ispanijos bendrove, turinčia laivų, kuriuos klaipėdiečiai remontuodavo Ispanijos uostuose prie krantinių. Vienu metu padaryta pertrauka, bet šiuo metu minėta sutartis vėl atnaujinta. Šiemet po Naujųjų metų į Ispaniją buvo išsiųsti 13 „Laivitės“ darbuotojų.

Statys katerius

AB „Laivitė“ jau penktus metus stato ir parduoda nedidelius pramoginius katerius, ši veikla duoda jai šiokį tokį pelną, tad ir ateityje jų statyba nebus nutraukta. Per metus katerių nepastatoma labai daug, jų serijinė gamyba neplėtojama. Daugiausia „Laivitėje“ pastatyti kateriai parduodami lietuviams, nors kelis įsigijo ir užsieniečiai. Siūloma prekė Lietuvoje kol kas didelės paklausos neturi, o esamą poreikį bendrovė tenkina neplėtodama gamybos. Galbūt ateityje, kai pragyvenimo lygis Lietuvoje bus toks, kaip kitose Europos šalyse, tokių katerių bus galima statyti daugiau.

Pasak M. Mančinskio, buvo norinčiųjų perpardavinėti katerius užsienyje, t. y. ten atstovauti bendrovei, tačiau pasiūlymai nebuvo priimti. Konkuruoti užsienyje šioje rinkoje labai sunku. Joje tvirtas pozicijas yra užėmusios kompanijos, kurių vardai žinomi pasaulyje, tačiau vis dėlto „Laivitė“ tikisi surasti nišą ir ten. M. Mančinskis tikina, kad bendrovės pramoginių laivų kainos yra prieinamos turtingesniems Lietuvos žmonėms ir vakariečiams.

Praras tik krovą

Išsikeldama iš uosto teritorijos „Laivitė“ praras tik krovos verslą. Dabar per mėnesį perkraunami keli tūkstančiai tonų krovinių. Tai specifinė veikla, kuriai reikia atitinkamo pasiruošimo, turėti specializuotą įrangą, tą darbą išmanančių žmonių, norint užsiimti ja ir toliau. To daryti neketinama.

Beje, ir lėktuvų surinkimu bendrovė daugiau nebeužsiima. Buvo pasirašyta sutartis, vienas lėktuvas surinktas ir išgabentas į JAV. „Išbandėme savo galimybes, pasidžiaugėme, kad galime tai daryti, kad turime tokios kvalifikacijos darbuotojų. Tačiau įsitikinome, kad Lietuvoje bent jau kol kas tokios produkcijos realizuoti negalime. Mūsų šalyje dar nėra poreikio turėti nedidelius lėktuvėlius, skirtus 2-3 žmonėms, ir jais skraidyti“, – sakė M. Mančinskis.

Viską aprėpti sunku

„Stengtis aprėpti visas laivų remonto sritis šiais laikais nebeįmanoma, nes apie pusę milijono Lietuvos gyventojų darbuojasi užsienyje. Ten geriausią kvalifikaciją turintys ir darbinio amžiaus žmonės“, – sako „Laivitės“ generalinis direktorius.

Taigi viena iš priežasčių, kodėl „Laivitės“ akcininkai priėmė sprendimą užleisti teritoriją prie vandens – bendra visos Lietuvos problema, kvalifikuotos darbo jėgos stygius dėl migracijos ir jos brangimas.

Didžioji Lietuvos jaunimo dalis dabar mokosi aukštosiose mokymo įstaigose. Maždaug 5 kartus mažesnis jaunimo skaičius techninį išsilavinimą įgyja kitose įstaigose. Dirbti laivų remonto įmonėse jaunimas nenori. Mokymo centruose organizuojamuose kursuose suvirintojai, vamzdininkai tik įgavę savo specialybės įgūdžių tuojau išvyksta į užsienį. Tikimybė, kad jie po kurio laiko grįš iš ten dirbti į Lietuvos pramonę, maža. Todėl įmonėms iškyla problema – kas rytoj pakeis žmones, kurių amžius artėja prie pensinio.

Nebėra jau iš kur ir atsivežti kvalifikuotų darbininkų. Ekonomika atsigauna tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, atlyginimai šiose šalyse didėja ir jau galima sakyti, kad jų lygis prilygsta gerų specialistų uždarbiams Lietuvoje. Tad rusai ir ukrainiečiai nebesiveržia dirbti į Lietuvą.

Bus sunku konkuruoti

Negana to, brangsta pati gamyba. Nepriklausomai nuo laivų remontininkų norų remonto savikaina didės. Brangsta energetiniai ištekliai, didėja žemės nuoma, mokesčiai. Šiandien šildymas, vanduo, elektra jau reikalauja milžiniškų išlaidų. „Laivitei“ priklausiusių statinių išlaikymo savikaina buvo daug didesnė nei šiuolaikinių pastatų. Siekiant taupyti būtų reikėję mažinti jų skaičių, senus pastatus keisti naujais. Kylant visoms kainoms, neišskiriant ir darbo užmokesčio didėjimo, turi didėti ir darbo našumas. Tai pasiekti būtų galima tik kvalifikuotos darbo jėgos dėka, o būtent jos Lietuvoje, M. Mančinskio teigimu, ir nebėra.

Pasak jo, laivų remontas Lietuvoje taps nekonkurencinga pramonės šaka, palyginti su Tolimaisiais Rytais ar Pietų regionu, nes klientai atsisakys brangių paslaugų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.