Teismui teko sunki misija: ne tik nagrinėti vyriškio mirties aplinkybes, bet ir tikslinti, kas buvo nužudytojo antroji pusė. Teisme net dvi moterys tvirtino gyvenusios su klaipėdiečiu.
Į Klaipėdos apygardos teismo suolą dėl nužudymo sėdo Aurimas Jakštas (gim. 1984 m.).
Anot kaltinamojo akto, septynių klasių išsilavinimą turintis vaikinas pernai liepos 30-ąją sodų bendrijoje „Spengiai” metaliniu strypu trenkė 1943 metais gimusiam uostamiesčio gyventojui Jonui Beleškai. Netrukus vyras dėl kaukolės lūžio bei kraujo išsiliejimo į smegenis mirė.
Konfliktas tarp viename sodo namelyje gimtadienį šventusių jaunuolių ir kaimynų kilo dėl dvi paras garsiai klausytos muzikos.
J. Beleška ir jo kaimynas neapsikentę triukšmo nuėjo ir išjungė namelyje buvusį grotuvą, kol jaunimas linksminosi lauke. Netrukus keturi jaunuoliai pasirodė prie J. Beleškos draugės Danguolės Žilionienės sodo namelio ir pareiškė, kad neva sugadinta jų aparatūra.
A. Jakštas tikina, kad J. Beleška pirmas medine lazda trenkęs jam bei gimtadienį šventusiam draugui. „Aš po smūgio į galvą nebesupratau, ką darau, ir trenkiau vyrui atsineštu metaliniu strypu. Norėjau į nugarą, bet kliuvo į galvą”, – sakė kaltinamasis.
Pasak D. Žilionienės, atrūkę vaikinai norėjo J. Belešką sumušti, ir šis nieko nelaukdamas vienam trenkęs.
„Pamačiau, jog kaimynui sumuštas veidas, o J. Beleškai iš galvos pasipylė kraujas. Po smūgio jaunuoliai pabėgo, tačiau netrukus sugrįžo norėdami pasityčioti. Kol laukėme medikų, A. Jakštas pagriebė draugo turėtą medinę lazdą, drabužiu nutrynė pirštų antspaudus ir nusinešė. Kitas jaunuolis šaukė: „Nemirs tas tavo gaidys”. Tai nužmogėjusios personos”, – sakė nužudytojo draugė.
Anot moters, į kaimynų prašymus pritylinti muziką jaunimas nekreipė dėmesio, tad vyrai ją išjungė nebeištvėrę.
D. Žilionienė apie vyriškio mirtį pranešė ir oficialiai vyriškio žmonai bei vaikams.
J. Beleškos žmona ir dvi dukros bei sūnus iš kaltinamojo prašo po 50 tūkst. litų moralinės žalos bei laidotuvių išlaidų atlyginimo. D. Žilionienė kompensacijų nenori – esą netektis pinigais neišmatuojama.
Teismui teko aiškintis, su kuria moterimi J. Beleška iš tiesų gyveno, mat, jei santykiai nutrūko seniai, teisėtai jo žmonai negalima tikėtis moralinės žalos atlyginimo.
„Mes jau 16 metų gyvenome kartu. Turėjome bendrą ūkį, kartu nusipirkome sodą Spengių kaime. Jonas negalėjo išsiskirti su žmona dėl vaikų, turto, tačiau jau kalbėjo apie skyrybas”, – pasakojo D. Žilionienė.
Paaiškėjo, jog teisėta žmona prieš dvejus metus vyriškį buvo išregistravusi iš namų