Pas gydytoją reikia eiti ir tuomet, kai nieko neskauda
Daugiau kaip pusė Lietuvos moterų ginekologo kabineto duris praveria tik prastai pasijutusios. Deja, tada jau gali būti per vėlu, nes pirmieji onkologinių susirgimų požymiai pasirodo tik jiems įsisenėjus. Savo sveikatai pakankamai dėmesio neskiriančios lietuvės pirmauja Europoje ir pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, ir pagal mirštamumą nuo šios sunkios ligos. Kasmet ji nusineša net 270 gyvybių. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai daugelį jų galėtų išgelbėti. Jau atsirado ir skiepai, galintys apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio.
Trūksta supratimo ir informacijos
„Nėra laiko”, – teisinamės ir numojame ranka į reguliarius apsilankymus pas ginekologą. Dar nuraminame save, kad jaučiamės gerai, tad ko ten eiti? Juk šie patikrinimai – ne iš maloniųjų.
Tačiau toks pasyvumas ir abejingumas savo sveikatai lemia, kad nepastebėtos ir laiku nediagnozuotos lieka daug sunkių ligų, tarp jų ir gimdos kaklelio vėžys. Juo sirgdama moteris ilgą laiką, net kelerius metus, gali nejausti jokių ligos požymių. O kai pajunta, gali būti jau per vėlu.
Šios lokalizacijos piktybiniai navikai kasmet Lietuvoje diagnozuojami apie 540 moterų. Pusė jų miršta. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuvės neturi elementariausio supratimo apie tai, kas sukelia gimdos kaklelio vėžį ir kad jo įmanoma išvengti.
Paveldimumas, uždegimai, dažna partnerių kaita – tokias ligos priežastis įvardija nemaža Lietuvos moterų dalis. Apie tikrąjį sukėlėją, žmogaus papilomos virusą, girdėjusios yra tik trečdalis, turinčios aukštesnį išsimokslinimą, gaunančios didesnes pajamas. Žemesnių socialinių sluoksnių lietuvės mano, kad nuo šios ligos niekas negali apsaugoti, komentuoja situaciją Ignas Zokas, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai”, kuri atliko apklausą, vadovas.
„Daugiau nei pusė (58 proc.) apklausos dalyvių pripažįsta sveikatos apsaugai ir profilaktikai skiriančios nepakankamai dėmesio. Net trečdalis lietuvių savo sveikatą patiki likimui. Būtent tiek jų niekada nėra kreipęsi į specialistus dėl profilaktinių gimdos kaklelio tyrimų. Didžioji dalis moterų teigia, kad pas gydytojus ginekologus lankosi tik tuomet, kai turi nusiskundimų”, – kalba apie tyrimo metu išryškėjusias problemas I.Zokas.
Vos apie 30 proc. pacienčių, norėdamos profilaktiškai pasitikrinti, kartą per metus ar dažniau praveria specialisto kabineto duris. Apie valstybės finansuojamą patikros programą, kuri kartą per trejus metus 30 metų sulaukusioms ir vyresnėms moterims įgalina nemokamai pasidaryti Pap tepinėlio tyrimą, nieko nėra girdėjusios vos ne pusė (47) proc. moterų, nors programa startavo dar 2004 metais.
Situaciją vadina skandalinga
Kartu buvo atlikta ir gydytojų apklausa, kuri, pasak I.Zoko, tik patvirtino tokias pačias tendencijas. Gydytojai nurodė, kad net 88 proc. moterų savo sveikata rūpinasi nepakankamai. Specialistų teigimu, pagrindinės tai lemiančios priežastys – laiko stoka ir įprotis į medikus kreiptis tik „prispaudus reikalui”, abejingumas savo sveikatai ar tiesiog paprasčiausias apsileidimas.
Apklaustųjų manymu, moterims trūksta informacijos apie ligą ir jos profilaktiką. Didžiausią poveikį turintys šaltiniai, iš kurių jos įgyja žinių, – tai asmeninės specialistų konsultacijos, sveikatos laidos per televiziją, straipsniai žurnaluose ir laikraščiuose.
Tačiau, kaip pripažįsta patys gydytojai, dėl laiko trūkumo, didelių pacientų srautų, eilių jie neturi kada kalbėtis su pacientėmis apie tai, kaip išvengti ligų, neparagina jų pasitikrinti profilaktiškai.
Tyrimas atskleidė, kokia skandalinga padėtis. Moterims trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžį, profilaktiškai tikrinasi tik nedaugelis, o tai rodo labai žemą lietuvių sąmoningumą, pasyvumą, nesuvokimą, kad ligai galima užbėgti už akių. Todėl ir pirmaujama Europoje pagal sergamumą bei mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio”, – sako Audronė Arlauskienė, Akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė.
Gydytoja dar sykį akcentuoja, kad siekiant įveikti šią ligą ypač svarbu reguliariai atlikti Pap tepinėlių tyrimą, kuris padeda išaiškinti, ar gimdos kaklelyje yra žaizdelių, galinčių peraugti į gimdos kaklelio vėžį. „Gimdos kaklelio patikros programa pradėta tik prieš dvejus metus, tad kol kas dar negalime kalbėti apie teigiamus pokyčius. Tačiau pastebime, kad išaiškinama daugiau ankstyvų ligos stadijų, priešvėžinių formų”, – tikina A.Arlauskienė.
Jos teigimu, gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausiai moterims diagnozuojamų piktybinių navikų rūšių. Kasmet tokią diagnozę išgirsta apie pusė milijono iš jų. Paskaičiuota, kad Europoje kas 18 minučių ji nusineša vieną gyvybę. Trečioji sausio savaitė ES buvo skirta gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos metu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, kuri dėl medicinos mokslų pasiekimų gali būti sprendžiama efektyviai.
„Nemažai Lietuvos moterų galvoja: kam gaišti laiką, mokėti pinigus, jei nieko neskauda. Tai labai klaidinga nuomonė, nes skauda tik tada, kai liga jau išsikerojusi”, – ragina nedelsti gydytoja.
Akivaizdu, kad dalis lietuvių nesitikrina ir dėl didelių eilių pas specialistus.
Specialistai vienija jėgas
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo įkurtas Gimdos kaklelio vėžio kontrolės ir prevencijos specialistų forumas. Pasak vieno iš jo iniciatorių, Vilniaus universiteto Pediatrijos centro profesoriaus Vytauto Usonio, jo tikslas – propaguoti naujausias gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir kontrolės priemones.
„Šalmą reikia užsidėti prieš sėdant ant dviračio. Savo sveikata, jos profilaktika turime išmokyti mergaites pradėti rūpintis dar paauglystėje. Tai padaryti trukdo riboti finansiniai resursai, todėl jie dabar kreipiami tik į rizikos grupes. Vis dėlto turime rengtis ir galvoti apie efektyvią ligos kontrolę, nors tam reikės kur kas daugiau lėšų”, – tikina V.Usonis.
Specialistų forumo nariais tapo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras, Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija (ji inicijavo ir moterų bei gydytojų apklausas), Lietuvos pediatrų, Akušerių ginekologų, Bendrosios praktikos gydytojų draugijos, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika bei kai kurios kitos institucijos.
Susivienijusių forumo dalyvių veikla apims naujausios mokslinės informacijos kaupimą, analizavimą bei specialistų tobulinimą. Iniciatyvinė grupė planuoja parengti moksliniais duomenimis pagrįstas standartizuotas gimdos kaklelio vėžio prevencijos Lietuvoje rekomendacijas visų sričių gydytojams.
V.Usonis teigia, kad ketinama kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kad valstybė rastų pinigų kompensuoti bent dalį vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio kainos. „Tai reali pagalba moteriai, efektyvi profilaktinė šios ligos priemonė, bet labai brangi, todėl nedaugelis gali sau ją leisti”, – sako gydytojas. Vakcina kainuoja apie 1,3 tūkst. litų
Sociologinė apklausa parodė, kad net 82,7 proc. Lietuvos moterų norėtų pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio, jei turėtų tokią galimybę. Nuo lapkričio, kai kompanijos „Merk Sharp& Dohme” vakcina, skirta jaunesnėms moterims, atgabenta į Lietuvą, tai padarė jau daugiau kaip 100 lietuvių, po 1 – 2 kasdien. Tiek pat, kiek kiekvieną dieną mūsų šalyje nustatoma susirgusiųjų šia liga. Vasarą numatoma Lietuvoje registruoti dar vieną, farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline” pagamintą vakciną nuo gimdos kaklelio vėžio, tinkančią ir vyresnėms moterims.