Kultūros ekspertai siūlo atsisakyti tradicinio, bet rėmėjus sunkiai priviliodavusio renginio
Didžiausia šių metų Kauno kultūros pyrago raikymo sensacija – nebebus tradicinio Kalėdų Senelių suvažiavimo. Taip nusprendė šešias valandas 2007 m. miesto kultūros idėjų finansavimą svarsčiusi ekspertų darbo grupė. Jos užduotis – paskirstyti 201 projektui miesto biudžete kultūrai numatytus 2,56 mln. litų.
Netikėtai pasmerkė tradiciją
Iki vėlaus vakaro trukusio kultūros projektų ekspertų darbo grupės posėdžio didžiausia sensacija – nutarta nebefinansuoti tradicinio Kalėdų Senelių suvažiavimo. „Kasmet dėl šio viešosios įstaigos „Šou imperija” renginio turime problemų. Suvažiavimas sunkiai privilioja rėmėjų, tad jo surengimas kabo ant plauko”, – pirmą kartą viešai paskelbė A.Echodienė. Lig tol Kultūros skyriaus valdininkai keturis kartus surengtą Kalėdų Senelių suvažiavimą pristatydavo kaip unikalų ne tik Lietuvoje renginį, kurį ne kartą pas save bandė persivilioti Vilnius. Tačiau dabar būtent šio skyriaus atstovai pasiūlė ekspertams apsispręsti, gal visai neremti šio jau tradicija tapusio renginio. Ekspertai, iš anksto Kalėdų Senelių suvažiavimo kokybę įvertinę gana aukštu balu, po šio pasiūlymo nubalsavo prieš lėšų skyrimą renginiui, ne tik susilaukdavusiam kritikos už Seneliais perrengtus karius, bet ir garsindavusiam miestą visų Lietuvos televizijos kanalų žiniose.
Ekspertai taip pat buvo negailestingi viešųjų įstaigų „Miesto šventė” bei „Šou imperijos” pasiūlytiems naujiems gatvės muzikantų bei artistų festivaliams. Be to nutarta nefinansuoti Kauno menininkų pristatymo nemokamame dvimiesčio kultūriniame informaciniame žurnale „Apart”, Kauno kamerinio teatro aktorių parengiamosios grupės, dar dviejų savaitraščio „Nemunas” projektų, monografijos „Tapytojas Leonardas Kazokas” leidybos. O Vlado Garasto 75-mečio renginius pasiūlyta finansuoti iš kitos srities lėšų.
Siūlė padidinti kultūrai skirtą sumą
Reprezentaciniams miesto renginiams skirti ne mažesnes sumas nei pernai, finansavimo prioritetais laikyti kultūros centrų veiklos programas ir naujus didelius masinius renginius, o likusiems kultūros projektams ekspertų iš anksto pasiūlytas sumas sumažinti trečdaliu. Šių principų vicemerė Adelė Echodienė pasiūlė laikytis raikant šių metų „kultūros pyragą” – ekspertams skirstant kultūros projektams Kauno biudžete numatytus 2,56 mln. litų.
„Biudžeto projekte kultūros projektams numatyti 2,56 mln. litų ir nerealu, kad ši suma ženkliai padidės. O sudėjus krūvon jūsų siūlymus, išeina 3,3 mln. litų. Tad mūsų uždavinys šiandien – įvertinti kultūros projektus taip, kad įtilptume į numatytą kultūros projektams sumą. Mes su Kultūros skyriumi jau padirbėjome ir jūsų pasiūlytas sumas sumažinome 30 procentų”, – sakė ekspertų darbo grupės pirmininkė A.Echodienė, kai ekspertams buvo išdalytos suvestinės su apskabytomis kultūros projektų sumomis.
Tačiau ekspertai nelengvai susitaikė su statistų vaidmeniu galutiniame pinigų skirstymo posėdyje. „Kultūros projektams numatyta suma šiemet tik keliasdešimčia tūkstančių litų didesnė nei pernai. Jei ją galima būtų apčiuopiamiau padidinti, tai ji atspindėtų realią padidėjusių kainų situaciją ir liudytų, kad mūsų atliktas darbas yra vertinamas”, – kalbėjo Kauno meno kūrėjų asociacijos ir Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis, recenzavęs leidybos, literatūros, muziejų, fotomeno, etninės kultūros, kino, dailės ir bibliotekų projektus. „Nerealu”, – jokių vilčių nepaliko A.Echodienė.
Atmetė Jonines kantri padaže
Miesto Tarybos narys Gediminas Budnikas, gilinęsis į miesto renginių, teatro, šokio, muzikos projektų pasiūlą, paragino prioritetą geriau teikti ne naujiems masiniams, o reprezentaciniais jau pripažintiems renginiams ir ženkliau padidinti jiems finansavimą. O tą pačią kultūros sritį nagrinėjęs muzikas, miesto Tarybos narys Petras Bingelis nusistebėjo: „Kokie jau čia tie nauji ryškūs masiniai renginiai, kuriuos reikėtų išskirtinai remti?”
Pasirodo, tai du gatvės muzikantų ir artistų festivaliai, amerikietiško kantri festivalis per lietuviškas Jonines bei kalėdinis miestelis Rotušės aikštėje. Tačiau vėliau ekspertų komisijos dauguma pakeitė išankstinę, neblogais įvertinimais išreikštą nuomonę ir gatvės festivalių bei Joninių kantri padaže apskritai nutarė neremti. Nepadėjo nė asmeninis vicemerės kvietimas „palaikyti mano siūlymą, jei norite, kad kas mieste keistųsi” – 30 tūkstančių litų paramą viešosios įstaigos „Miesto šventė” siūlomam kantri festivaliui. „Miesto šventės” rengiamo „Visagino country” festivalio direktorė yra laikinai einančio Savivaldybės administracijos direktoriaus Roberto Stanionio žmona Dalia.
Pažaislio festivalis – renginys Nr.1
„Kultūros pyrago”, net šešias valandas raikyto ekspertų darbo grupės posėdyje, išvadas dar turės patvirtinti miesto Taryba. Iš 249 pasiūlytų kultūrinių idėjų ekspertai tinkamomis Savivaldybės lėšomis iš dalies finansuoti pripažino 201. Savo valią jie pareiškė atlikdami „namų darbus” – kultūros projektų vertę ir lygį įvertindami balais nuo 0 iki 5 bei siūlydami konkrečias rėmimo sumas. Pirmadienį vėlai vakare pasibaigusiame bendrame ekspertų darbo grupės posėdyje buvo balsuojama už kiekvieno 3 ir daugiau balais įvertinto projekto konkretų dalinio finansavimo dydį.
Trylikai reprezentacinių miesto renginių šiemet iš kultūros projektų dalinio finansavimo lėšų numatyta skirti 822 tūkstančius litų. Didžiausia suma – 220 tūkstančių litų – planuojama remti XII Pažaislio muzikos festivalį, kurio vertę ekspertai įvertino maksimalia – penkių – balų suma. 110 tūkstančių siūloma skirti tarptautiniam festivaliui „Operetė Kauno pilyje”, tiek pat – XVII tarptautiniam džiazo festivaliui „Kaunas Jazz”. 65 tūkstančius litų norima skirti šventei „Hansa Kaunas 2007”, 60 tūkstančių – Kauno meno bienalei „Textile 07”. 55 tūkstančiais litų siūloma paremti XVII tarptautinį modernaus šokio festivalį, o „Gintarinės poros” konkursą – 42 tūkstančiais.
Iš nereprezentacinių kultūros projektų ženkliausiai bus remiama savaitraščio „Nemunas” (130 tūkstančių) ir Kauno rašytojų knygų leidyba (30 tūkstančių). Tuo tarpu modernios informacijos sklaidos atstovo – Kauno menininkų interneto svetainės www.kamane.lt – rengėjams, atkuriantiems profesionalios meno kritikos tradicijas, teskirta 5 tūkstančiai litų. „Daugiau pinigų „kamanei” bus įdėta į Kauno menininkų namų veiklai skirtą atskirą eilutę”, – žadėjo Kultūros ir švietimo departamento direktorius Virginijus Mažeika. Šį Kauno meną bei menininkus lietuviškai ir angliškai reprezentuojantį projektą ekspertai įvertino prasčiau nei bendruomenės šventę „Mylim savo Aleksotą” ar dar nesukurtą Kauno pantomimos ir plastikos teatro, nebe pirmus metus nepasižyminčio kūrybiškumu, spektaklį.
Toliau dalyvaus sniego skulptūrų festivalyje
Muzikos festivalių rėmimo fondo pasiūlytam naujam renginiui Šv.Jurgio bažnyčioje „Mitas konceptualiai” numatyta skirti 20 tūkstančių, o viešosios įstaigos „Skliautų miestas”, tapatinamos su kavinės „Skliautas” atstovais, pasiūlytai naujai idėjai – sniego misterijai Rotušės aikštėje – 11 tūkstančių litų.
Tarp naujienų, kurioms ekspertai atvėrė kelią – Romo Juškelio fotografijos knyga „Kauno pasakojimai” (10 tūkstančių), kultūriniai renginiai senjorams, kuriais rūpinasi „Kauno grūdų” labdaros ir paramos fondas (5 tūkstančiai), tarptautinė studentų meno paroda (4 tūkstančiai), Jaunimo meno dienos (3 tūkstančiai), didelio formato nuotraukų paroda Istorinės prezidentūros sodelyje (6 tūkstančiai), Jaunimo kūrybinės bendrijos „Be batų” sumanyta Duonos šventė (5 tūkstančiai), nauji Mažojo, Pantomimos, Kazio Binkio teatrų spektakliai, „Jungtinio meno centro”, išgarsėjusio fiasko patyrusia, o paskui patobulinta misterija „Pranašas”, muzikinė drama „Meilės istorija” (9 tūkstančiai), Europos dienos šventė pagal Kauno kultūros centro scenarijų (7 tūkstančiai), konkursas „Mūsų jaunieji talentai” (po ekspertų padidinimo – 4 tūkstančiai), kurio sumanytojas – muzikos klubas „Jūsų žvaigždė”, vadovaujamas Rolando Petrikio, miesto Tarybos ir kultūros projektų ekspertų darbo grupės narės Janinos Petrikienės vyro.
Tarptautiniam mušamųjų instrumentų festivaliui „Dramblys”, rengiamam Jaunimo kūrybinės bendrijos „Be batų”, pernai pinigų nutarta neskirti, o šiemet atseikėta 15 tūkstančių. Tokia pat suma miestas prisidės prie tradicinių „Fortūnų” teatralams apdovanojimų, teikiamų Tarptautinę teatro dieną.
Ir toliau bus finansuojamas kauniečių dalyvavimas Saporo sniego skulptūrų festivalyje. Į šventę, kurioje paprastai dalyvauja neprofesionalūs dailininkai, kauniečius menininkus noriai lydi miesto valdžios atstovai. Šiemet šiai kelionei numatyta skirti 18 tūkstančių.