„Žalgirio” komandos vyriausiasis treneris Rimantas Grigas tvirtina, kad atradę savo žaidimą žalgiriečiai šį sezoną gali laimėti visas likusias varžybas
Kauno „Žalgirio” ekipos vyriausiasis treneris Rimantas Grigas džiaugiasi, kad jo auklėtiniai sugrįžo į pergalių kelią. Po septynių pralaimėjimų iš eilės kauniečiai įveikė pagrindinius konkurentus kovoje dėl Lietuvos bei Baltijos krepšinio lygų ir Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybų nugalėtojų titulo – Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšininkus. Šeštadienį sostinėje kauniečiai šventė pergalę rezultatu 88:78. R.Grigą itin nudžiugino žalgiriečių pademonstruotas kovingumas: „Jei ekipa ir toliau taip rungtyniaus, bus galima kalnus nuversti.”
Kaip tvirtino „Žalgirio” strategas, pasiekti geresnių rezultatų per Eurolygos varžybas Kauno komandai trukdė legionierių traumos bei po praėjusio sezono gerokai pasikeitusi ekipos sudėtis.
Planus sugriovė traumos
– „Žalgirio” ekipos vyriausiojo trenerio pareigas einate jau beveik du mėnesius. Ar nebijojote stoti prie ekipos vairo itin sunkiu komandai metu?
– Net negalvojau, sunku bus ar ne. Reikėjo perimti komandą, todėl stengiausi padaryti viską, ką galiu. Tuo metu dėl traumų negalėjo žaisti daug krepšininkų, keletą kartų pritrūko ir sėkmės – ypač per rungtynes su Po Ortezo „Elan Bearnais”. Pralaimėjome po dviejų pratęsimų. Bet trenerio tokia dalia. Kiekvienas strategas norėtų turėti pačius geriausius žaidėjus, kurie visi būtų sveiki.
– Šis sezonas „Žalgiriui” yra sunkiausias per pastarąjį dešimtmetį. Kodėl ekipai niekaip nesisekė iškovoti pergalių?
– Komandą iš vėžių labai išmušė nelemtos traumos. Dažnai per vienas rungtynes iškrisdavo du, trys ar net keturi žaidėjai ir praleisdavo po keletą kitų mačų. Tai ekipos žaidimui turėjo labai daug įtakos. Negalėjome normaliai treniruotis, o ir per rungtynes būdavo sunku – legionieriai, kaip ir visuose klubuose, yra komandos lyderiai, turi pelnyti didžiausią dalį taškų. Kai jie negali žaisti, iškovoti pergalę tampa daug sunkiau.
Legionieriams komanda rūpi
– Legionieriai šį sezoną sulaukė nemažai priekaištų tiek iš jūsų, tiek iš komandos draugų lietuvių.
– Legionieriai, kaip ir kiekvienas krepšininkas, galvoja apie rungtynių rezultatą ir apie tai, kaip kuo geriau sužaisti. Tačiau norint pasiekti, kad komanda gerai gintųsi, reikia daug laiko. Komandą išmokyti pulti galima daug greičiau, o norint išmokyti krepšininkus gintis reikia daug daugiau pastangų ir laiko, ne mėnesio ir ne dviejų. Gindamiesi žaidėjai turi susikalbėti, puikiai suprasti vienas kitą, išmokti keistis ir t. t. Nežinau trenerio, kuris per mėnesį išmokytų komandą gintis. Nebent treneris ateina į komandą, kuri išsaugojo beveik visus praeitą sezoną joje rungtyniavusius krepšininkus. Kai komandoje pasikeičia pusė žaidėjų, suderinti jų veiksmus ginantis yra daug sunkiau.
– Lietuviai per gynybos pamokas yra imlesni už legionierius?
– Galbūt kai kurie legionieriai tokius pamokymus ir informaciją priima sunkiau. Kiekviena komanda turi savo žaidimo filosofiją ir savo taktiką, nori, kad krepšininkai kuo greičiau tai išmoktų. Tačiau ne kiekvienas žaidėjas vienodai greitai išmoksta gintis. Po Eurolygos rungtynių su Stambulo „Fenerbahce Ulker” kritikavau keletą legionierių dėl prastos gynybos. Tada kalbėjau tik apie tą mačą, o ne apie visą sezoną.
Ieškojo patyrusio žaidėjo
– Prieš kelias dienas „Žalgirį” papildė dar vienas legionierius – 30 metų 188 cm ūgio gynėjas DeJuanas Collinsas. Ar nesate patenkintas šios grandies žaidimu?
– Ne visai. Tarp gynėjų norėjome turėti labiau patyrusį krepšininką, kad jis būtų vyresnis ir turėtų daugiau žaidimo bei gyvenimo patirties. Be to, kol kas esame praradę Marko Popovičių ir iki šiol nežinome, kada jis grįš į aikštelę. Naujasis žaidėjas yra labai universalus, gali žaisti ir įžaidėjo, ir atakuojančio gynėjo pozicijose.
– Kurį legionierių pakeis D.Collinsas?
– Kol kas jokių sprendimų nepriėmėme. Gali būti, kad komandoje liks ir visi septyni užsieniečiai. Galbūt per vienas rungtynes registruosime vienus žaidėjus, per kitas – kitus. Sunkumų čia nematau, nebūtina atsisakyti dabar komandoje esančių krepšininkų. Turėti daugiau užsieniečių reikia ir dėl traumų. Niekada nežinai, kas kam gali atsitikti. Dabar apie tai tikrai nemąstome. Šiuo metu laužau galvą, kaip dar pastiprinti kai kurias pozicijas.
Džiaugiasi kovingumu
– „Žalgirio” žaidimo pagerėjimas buvo matyti per rungtynes su CSKA.
– Nenorime, kad nukentėtų „Žalgirio” vardas, todėl stengiamės per kiekvienas rungtynes, taip pat ir per mačą su CSKA. Maskvos komanda – galinga mašina. Norint nugalėti CSKA, reikia žaisti maksimaliai gerai, retai klysti ir neskubėti. Per trečią kėlinį žaidėme tikrai gerai, neblogai gynėmės, laikėmės drausmės ir buvome net išsiveržę į priekį. Tačiau vėliau kelis kartus suklydome, ir rusai susigrąžino persvarą. Labai rimtai rengiamės ir mačui su Salonikų „Aris” ekipa.
– Ar per rungtynes su „Lietuvos rytu” jūsų auklėtiniai demonstravo tokį žaidimą, kokį norėtumėte matyti?
– Taip, ekipa keletą kartų parodė gerą krepšinį, privertė varžovus klysti, gerai darbavosi gynyboje. Tačiau buvo ir „bangavimų”. Labai džiaugiuosi, kad per šeštadienio rungtynes komanda tryško kovine dvasia. Jeigu ji išliks ir toliau, bus galima kalnus nuversti. Norėtųsi, kad mūsų žaidimas dar labiau pagerėtų, tačiau neaišku, kiek laiko mus dar kamuos traumos. Dar yra nemažai „kalnelių” ir „bangavimų”, vis dėlto žaidimas po truputį gerėja. Aš ir pats truputį džiaugiuosi, kad rungtyniaujame geriau. Kiek dar patobulėsime – laikas parodys.