Uostamiesčio Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatyta paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923 m.” Jos idėja kilo 2004 metų vasarą prancūzui dr. Bernard’ui Jusserand’ui apsilankius Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Ekspozicija bandoma atkurti prancūzų apsilankymo Klaipėdos krašte istoriją per fotografijas, daiktus ir liudijimus, rastus šių prancūzų palikuonių asmeniniuose archyvuose.
Pirmojo pasaulinio karo pabaiga dramatiškai pakeitė politinį Europos žemėlapį. Vokietija prarado kai kurias teritorijas, tarp jų ir Klaipėdą (tuometinis Memelis) bei jos kraštą, kuris buvo atskirtas nuo Rytų Prūsijos. Memelio regiono, kurio sienos dar nebuvo visiškai nusistovėjusios, administravimą tuo metu dar visai neseniai įsteigta Tautų Sąjunga patiki Prancūzijai, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl šios teritorijos likimo.
Kolekcionuodamas pašto ženklus dr. Jusserand’as susidūrė su jam nežinomo Klaipėdos krašto (Territoire de Memel) ženklais. Pradėjęs rinkti duomenis ėmė vis labiau gilintis į šio šiandien Prancūzijoje beveik užmiršto istorijos epizodo detales. Pomėgis paskatino jį atvykti ir į Klaipėdą. Per susitikimą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo nutarta realizuoti bendrą projektą, skirtą prancūzų valdymui Klaipėdos krašte 1920-1923 metais: surengti parodą, parengti ir išleisti jai skirtą katalogą.
„Paroda išskirtinė, nes ji parodo, kaip privačiuose fonduose galima rasti unikalios medžiagos. Per įdomią praeitį tarytum nutiesiamas tiltas, tvirtinami dvišaliai santykiai”, – teigė istorikė Zita Genienė. Iš tiesų prancūzų valdymas Klaipėdoje 1920-1923 metais yra retas bendras epizodas lietuvių ir prancūzų tautų istorijoje.
Ilgu ir kruopščiu darbu sukaupta unikali, iki šiol niekur nerodytų ir nepublikuotų fotografijų ir dokumentų iš privačių prancūzų administracijos Klaipėdos krašte pareigūnų palikuonių archyvų kolekcija. Dauguma fotografijų tarytum gyvos. Jos liudija to meto gyvenimo prozą, buitį, madas, Nidos žvejų kasdienybę. Iš archyvinių nuotraukų žvelgia mąslūs portretai, karininkai, miesto ponios, atpažįstami Klaipėdos miesto architektūros objektai. Archyvinių nuotraukų objektų geografija didelė, jie fiksuoti Klaipėdoje, Juodkrantėje, Šilutėje, Pagėgiuose. Be to, sužinome, kad tuo laikotarpiu mieste jau veikė kazino, miestiečiai turėjo kur linksmai leisti laisvalaikį. Taip pat nuotraukose užfiksuota, kaip prancūzai matė to meto žiemą, kurios tuomet buvo išties šaltos.
Parodoje panaudoti vertingiausi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus eksponatai, dokumentai iš Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos bei Prancūzijos archyvų rinkinių, asmeninės dr. Jusserand’o kolekcijos. Iš viso eksponuojama 230 fotografijų ir dokumentų.
Per parodos atidarymą buvo pristatytas parodos katalogas „Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923 m.”, kurį sudarė Zita Genienė, Sigita Vaičiūnienė, pateiktos 158 iliustracijos. Parodą rengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojos Genienė, Vaičiūnienė, Zita Mazaliauskaitė, Regina Mečinskienė bei Klaipėdos dizaino centras. Ekspozicija bus rodoma iki kovo 17 dienos.