„Šaulys“ įprasmins Čiurlionio kūrybą

Ketvirtadienį Druskininkus papuoš skulptūrinė kompozicija „Šaulys“. Žinomo kauniečio skulptoriaus Vytauto Naručio darbas papuoš M.K.Čiurlionio, Žaliosios, Liepų ir Mizarų gatvių sankryžą.

Ant penkių metrų aukščio kolonos pastatytas trijų metrų aukščio bronzinis „Šaulys“ dar kartą įprasmins žymaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą Druskininkuose. „Visada šviesiam M.K.Čiurlionio miestui“, – tokį įrašą dovanotos skulptūrinės kompozicijos postamente įamžino mecenatas koncernas „Achemos grupė“.

Simbolizuoja Čiurlionio ženklus

Pasak skulptoriaus Vytauto Naručio, per gana trumpą laiką atsiradusi kompozicija – išskirtinė. „Žinoma, ne todėl, kad jai tegalėjau skirti vos pustrečio mėnesio. Darbas sunkus, mat čia ir realistiką, ir vaizdinius teko susieti ir skulptūrą pateikti kaip ženklą. Druskininkai – Čiurlionio miestas, tad menininko vaizdiniai savivaldybės pageidavimu ir turėjo papuošti kurortą“, – sako Narutis. Anot skulptoriaus, vieni tokių vaizdinių arba simbolių yra Zodiako ženklai, ypač 1907 metais nutapytas „Šaulys“. „Viršuje sklando neganda, į ją nusitaikęs šaulys negandą nušauna, ir prašvinta diena – tokia šio darbo semantika“, – sako naujos kompozicijos autorius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad „Šaulio“ galutinį vaizdą lėmė skulptūros vieta, sankryža, aplink kompoziciją vyks žiedinis judėjimas, skulptūra stovės ant kolonos ir žmonės prieiti arti negalės. Todėl pirminio realistinio varianto ir antrojo, schematiško, teko atsisakyti. Ieškodamas tikslios išraiškos autorius analizavo ir antikinę plastiką. „Šaulys“ sveria apie pusę tonos. Tai stilizuota šaulio skulptūra. Vyras, pakėlęs rankas, laiko lanką, kurio galuose – žvaigždės, simbolizuojančios žvaigždynus, o galbūt visus Čiurlionio Zodiako ženklus.

Ketvirtoji skulptūra kurorte

Pasak dailės ekspertų, Narutis – mąslus, daiktų ir reiškinių etimologinės prasmės bei paskirties ieškantis menininkas. Visa tai atsispindi ir jo požiūryje į kūrybos procesą, kūrinių pobūdį, netgi į pavadinimus.

„Šaulys“ – jau ketvirtoji Naručio skulptūra Druskininkuose. Kurorte 2003-2004 metais per Žako Lipšico simpoziumus sumanyti ir atlikti kauniečio skulptoriaus darbai „Asteroido žiedas“ ir „Verbų sekmadienis“ tarsi išaugę iš gamtos, augmenijos pasaulio. Ypač įdomi didelė, trijų metrų granitinė verba, primenanti tikrosios verbos puošnumą. Kelių atspalvių akmuo apdorotas ornamentiškai, dekoratyviai. Šios ir dar viena Naručio kompozicija „Raštai“, sukurta Lipšico simpoziume 2005 metais, tapo neatsiejama Druskininkų dalimi, džiuginančia savo fantazija. Nemažai Naručio darbų puošia visuomenines erdves ir kituose miestuose – Klaipėdoje, Neringoje, Kėdainiuose, Alytuje ir, žinoma, Kaune.

Garsiausias – paminklas prezidentui

Bene garsiausias skulptoriaus Naručio darbas – 1995 metais sukurtas paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, papuošęs Kauno istorinės prezidentūros kiemą. Knygoje „Dailė architektūroje“ profesorius Algimantas Mačiulis apie šį paminklą rašė kaip apie pavyzdį, kai skulptūroje pavyko panaikinti „demarkacinę“ ribą tarp žiūrovo ir paminklo, išvengti atgrasaus monumentalumo, neretai būdingo tokio pobūdžio darbams. Jame sėkmingai persipynė autentika, meninė raiška ir istorinė realybė.

Šiemet 50 metų jubiliejų minėsiantis skulptorius – žinomas pedagogas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto docentas. Nuo 1981-ųjų dirbantis pedagoginį darbą Narutis šiandien džiaugiasi, kad auganti pamaina „seniams“ įdomi ir labai savita. „Labai svarbu, kad skulptorius rengiame ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Skiriasi ir miestai, ir mokyklos, o tai skatina sveiką konkurenciją, skatina kurti“, – sako skulptorius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.