Kauno technologijos universiteto darbuotojai rengia projektą, padėsiantį vairuotojams operatyviai sužinoti apie eismo situaciją keliuose
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai su informacinių technologijų kompanija ketina sukurti lietuvišką navigacinę sistemą, kuri infomuotų, kuriuo maršrutu važiuojant galima išvengti spūsčių ir greičiausiai pasiekti tikslą.
Šį projektą artimiausiu metu mokslininkai pristatys Susisiekimo ministerijai ir teiks paraišką Europos Sąjungos fondams gauti finansavimą.
Vertintų ne atstumą, bet laiką
KTU lankėsi informacinių technologijų įmonės „Baltneto komunikacijos” atstovai. Jiems mokslininkai siūlo bendradarbiauti rengiant navigacinės sistemos projektą. „Spūsčių problema tampa vis aktualesnė didmiesčiuose, – sakė KTU prorektorius Vytautas Ostaševičius. – Pavyzdžiui, pasiekti numatytą tikslą Vilniuje sugaištame tiek pat, kiek iki jo atvažiuodami iš Kauno. Visiškai šios problemos neišspręsime, tačiau manau, kad šis projektas padėtų padidinti gatvių pralaidumą bent 30 proc.”
Kaip aiškino KTU Valdymo technologijų katedros docentas Vaclovas Bagdonas, dabar navigacinės sistemos tik siūlo trumpiausią kelią. „Bet mieste daug svarbiau, per kiek laiko įmanoma pasiekti tikslą, – aiškino mokslininkas. – Vairuotojas mieliau rinktųsi ilgesnį maršrutą, bet mažiau transportu apkrautomis gatvėmis.”
Jis siūlo statyti gatvėse vaizdo kameras arba po asfaltu pakloti jutiklius, kokius jau turi naujieji šviesoforai. „Jie nuolat perduotų informaciją apie mašinų srautus, situaciją gatvėse į duomenų saugyklą, o iš ten kompiuterio apdorota informacija būtų siunčiama į vairuotojų delninius kompiuterius”, – kalbėjo V.Bagdonas.
Jei būtų pasirinktos vaizdo kameros, jos galėtų tarnauti ir policijos pareigūnams. Sistemą būtų galima taikyti ir automobilių stovėjimo aikštelėse, iš kurios būtų informuojama apie laisvų vietų skaičių.
Siūlomos ir kitos technologijos
Diskusijoje mokslininkai pasiūlė svarstyti ir kitų technologijų variantus. KTU Kompiuterinių tinklų katedros vedėjas Rimantas Plėštys mano, kad tam būtų galima taikyti jau plačiai naudojamą mobiliųjų telefonų sekimo sistemą. „Šia mūsų mokslininkų ir mobiliojo ryšio operatorių siūloma paslauga naudojasi bendrovės, kurioms aktualu stebėti, kur tuo metu yra jų darbuotojai. Panaši sistema gali būti numatyta ir projekte”, – mano E.Plėštys.
KTU Kompiuterių katedros vedėjas Egidijus Kazanavičius sakė, kad universitetas turi patirties kurti mikrojutiklius. „Jie yra labai maži ir gali būti sumontuoti įvairiausiose miesto vietose, – kalbėjo jis. – Vairuotojai, įsigiję specialius prietaisus ir prijungę juos prie paprasto radijo imtuvo, per jį gautų duomenis apie situaciją miesto gatvėse ir galėtų išvengti spūsčių.”
Beje, panaši KTU sukurta sistema diegiama dvejose Birštono sanatorijose ir senjorų rezidencijoje. Jutikliai ir davikliai bus sumontuoti Nemuno kilpos regioniniame parke, 12 kv. kilometrų plote. Poilsiautojai ir gyventojai turės specialias apyrankes, kurios leis vertinti pacientų sveikatos būklę jiems važinėjant dviračiu ar vaikštant toliau nuo sanatorijos, pakviesti pagalbą, nustatyti pasiklydusiųjų buvimo vietą.
Verslininkai pasigedo vieningos idėjos
Įmonės „Baltneto komunikacijos” generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius sakė išgirdęs daug įdomios informacijos, tačiau pasigedo vieningos mokslininkų idėjos. „Reikėtų, kad atskiri padaliniai suvienytų pajėgas ir pasirinktų vieną variantą, – mano jis. – Tačiau bet kuriuo atveju mes bendradarbiausime, nes mūsų sritis – duomenų perdavimo sistemų diegimas ir jų priežiūra. Todėl nesvarbu, kokia technologija bus pasirinkta, joms vis tiek reikės duomenų apdorojimo paslaugos.”
Verslininkai domėjosi, kodėl nuspręsta kurti lietuvišką navigacinės sistemos variantą, o ne diegti jau taikomas užsienyje. Pasak mokslininkų, kauniečių versija būtų pritaikyta prie kiekvieno didmiesčio specifikos, o įrangą aptarnautų vietinė bendrovė, todėl jos išlaikymas kainuotų pigiau.
KTU apskaičiavo, kad viename mieste įdiegti tokią sistemą kainuotų 15–20 mln. litų.