Prieš du mėnesius mirusio A.Litvinenkos atminimui BBC paskyrė dokumentinį filmą ir žurnalistinį tyrimą
Sukako du mėnesiai, kai po apnuodijimo Londone mirė buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas Aleksandras Litvinenka. Šiai sukakčiai paminėti britų visuomeninis transliuotojas – BBC paskyrė dokumentinį filmą ir žurnalistinį tyrimą.
Abiejose juostose buvo daromos subtilios užuominos, kad už A.Litvinenkos nužudymo stovi Kremlius, nors jo atstovai kaltę kategoriškai neigia.
„Kaip nunuodyti šnipą”
Žurnalistinį tyrimą, pavadintą „Kaip nunuodyti šnipą”, BBC parodė pirmadienio vakarą savo pirmuoju kanalu laidoje „Panorama”.
A.Litvinenkos bylos eigą atidžiai stebinti Rusijos ir tarptautinė žiniasklaida pažymėjo, kad Maskvai buvo palanki autoriaus Marko Berio padaryta išvada, jog A.Litvinenką mėginta nunuodyti ne vieną kartą. Vienas tokių mėginimų, anot M.Berio, buvo likus maždaug dviem savaitėms, kai buvęs FST karininkas lapkričio 1-ąją pasijuto blogai.
Turima galvoje spalio 16-oji, kai A.Litvinenka Londone, sušių bare, buvo susitikęs su buvusiais Rusijos slaptųjų tarnybų agentais – Andrejumi Lugovojumi ir Dmitrijumi Kovtunu. Kaip tik juos žurnalistinio tyrimo autorius laiko svarbiausiais įtariamaisiais.
Tačiau žinomas žvalgybų istorikas, kelių knygų apie KGB ir kitas slaptąsias tarnybas autorius Borisas Volodarskis radijo stoties „Svoboda” korespondentui teigė, kad „Panoramos” išvada, jog „į A.Litvinenkos gyvybę pasikėsinta ne vieną kartą, patvirtina Rusijos versiją, kad buvusį FST karininką nunuodyti buvo mėginta ne sykį”.
„Bet tai yra netiesa, ir tai nustatė Skotland Jardo sekliai”, – sakė B.Volodarskis ir pažymėjo, jog jie nusikaltimo padarymu įtaria ne Lugovojų ir Kovtuną, o kažkokį smogiką Vladislavą.
Šokiruojančiu laidos momentu tapo žodžiai Marinos Litvinenko, kuri dėl savo vyro žūties tiesiogiai apkaltino Rusijos prezidentą. „Negaliu pasakyti, kad būtent Putinas nužudė mano vyrą, bet be Putino žinios šiandien Rusijoje nevyksta niekas”, – kalbėjo buvusio FST karininko našlė.
Tipiška žmogžudystė
Tą pačią dieną BBC žiūrovai išvydo rusų režisieriaus Andrejaus Nekrasovo dokumentinį filmą „Mano draugas Saša. Tipiška rusiška žmogžudystė”. Šį filmą jis pradėjo kurti dar iki buvusio FST karininko nunuodijimo.
Dokumentinės juostos pradžioje skamba A.Litvinenkos balsas: „Jeigu kas nors atsitiktų ne tik su mumis trimis, o ir su visais aštuoniais mano buvusio padalinio darbuotojais – su papulkininkiu Skriabinu, Kruglovu, Jermolovu, Bavdėjumi, Šebalinu ir Latyšonoku, su jų vaikais ar su jų žmonomis, primygtinai prašau paskelbti šią kasetę visam pasauliui ir pasakyti, kad šie žmonės pasirengę vykdyti užsakomąsias žmogžudystes. Galbūt kai kurie iš jų jau įvykdė tokias žmogžudystes tiek Rusijoje, tiek užsienyje.”
Buvęs FST karininkas, kalbėdamas apie tris žmones, turėjo galvoje save ir dar du buvusius kolegas, pasitraukusius į Vakarus.
A.Nekrasovas Rusijoje pagarsėjo 2004 metais, kai sukūrė dokumentinį filmą „Nepasitikėjimas”, skirtą gyvenamųjų namų sprogdinimams Maskvoje 1999 metų rudenį ir nepavykusiam mėginimui susprogdinti namą Riazanėje.
Juostoje buvo mėginama pagrįsti versiją, kad tuos sprogdinimus surengė FST, o kaltę suvertė čečėnų kovotojams, kas suteikė Kremliui dingstį Čečėnijoje pradėti dar vieną karą.
Iki filmo „Mano draugas Saša …” parodymo likus kelioms dienoms, A.Nekrasovas laikraščio „The Times” korespondentui sakė, kad baiminasi dėl savo gyvybės.
Dokumentinis filmas ir žurnalistinis tyrimas neabejotinai sukels nepasitenkinimą Kremliuje, kuris ne kartą sakė, jog Vakarai naudojasi A.Litvinenkos žūtimi, kad pakenktų Rusijos įvaizdžiui pasaulyje.
Netiki, kad nusikaltimas bus išaiškintas
Kai kurie Britanijos laikraščiai anksčiau rašė, kad oficialusis Londonas jaučia nuolatinį Maskvos spaudimą tiriant A.Litvinenkos bylą. Prieš kurį laiką pasklido pranešimas, kad Skotland Jardas šią bylą įslaptino, nes britų vyriausybė bijo, kad skandalingų faktų atskleidimas gali pabloginti dviejų šalių santykius.
Kilus triukšmui Britanijos vyriausybė šį pranešimą paneigė. Tačiau Skotland Jardas žadėjo dar sausio viduryje pateikti pirmąsias oficialias tyrimo išvadas. Jų nėra iki šiol.
Britanijoje jau pradedama abejoti, ar šis nusikaltimas apskritai bus išaiškintas. Tokios pat nuotaikos jaučiamos ir Rusijoje.
Dauguma Rusijos gyventojų mano, kad A.Litvinenkos nužudymas niekada nebus išaiškintas, rodo nauja apklausa, kurią pristatė „Bloomberg” naujienų tarnyba.
60 proc. rusų abejoja, kad A.Litvinenkos žudikai stos prieš teismą, rodo Rusijos viešosios nuomonės centro apklausa, kurioje dalyvavo 1600 žmonių iš 153 miestų.
Tačiau daugiau nei trečdalis rusų (36 proc.) nužudymą vadina Kremliaus kritikų provokacija. 17 proc. manė, kad nužudymas susijęs su nusikalstamų grupuočių ginču, tik 10 proc. apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas.
43 metų A.Litvinenka po apnuodijimo radioaktyviuoju poloniu-210 mirė praėjusių metų lapkričio 23 dieną. Gulėdamas mirties patale jis nužudymu apkaltino prezidentą V.Putiną.