Kol kas Lietuvą gripas lenkia, tačiau nuo praėjusių metų pradžios plinta noravirusas, sukeliantis vėmimą, kartais – ir viduriavimą.
„Pernai gripas nebuvo aršus, tad šiemet gali atsigriebti už dvejus metus”, – baiminasi Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Pediatrijos skyriaus vedėja Lilija Girčienė.
Nuogąstauti, mano ji, verčia ir tai, kad šiemet skiepijosi kaip niekad mažai žmonių, dėl to tikėtina daugiau gripo komplikacijų.
Tačiau, medikų teigimu, pasiskiepyti dar ne vėlu, nes epidemija paprastai ima siausti vasario ar net kovo mėnesį. Pernai ji Klaipėdos apskrityje prasidėjo vasario 23-iąją ir tęsėsi iki balandžio 9 dienos. Jos metu gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo 15 tūkst. žmonių.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, sausio 15-21 dienomis užregistruoti tik penki gripo atvejai. Bendras gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius per dvi pastarąsias savaites pakilo nežymiai – nuo 748 iki 802. 10 tūkst. gyventojų tenka 43 šių ligų atvejai. Epidemija skelbiama, kai iš 10 tūkst. gyventojų serga 100.
Taigi poliklinikose apgulties nėra, tačiau į pediatrus vis dažniau kreipiamasi dėl vaiko vėmimo, karščiavimo, kartais ir viduriavimo. Serga ir kūdikiai. Tai – noravirusinės infekcijos požymiai.
„Jei šia infekcine liga suserga kūdikis, jis gali netekti daug skysčių ir dėl to nusilpti. Todėl juos siunčiame į ligoninę”, – sakė L. Girčienė.
Šiuo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) 1-ajame infekcinių ligų skyriuje gydama apie 10 tokių vaikų. Kad jų negalavimą sukėlė būtent žarnyno noravirusas, nustatyta laboratoriniais tyrimais – įsigijus diagnostinius testus neseniai jie pradėti atlikti ir KUL laboratorijose. Iš 45 tyrimų diagnozė pasitvirtino 27-iems vaikams.
Skyriaus vedėjas Antanas Narvilas paaiškino, jog noravirusu užsikrečiama per nešvarias rankas, maistą, žaislus ar kitus daiktus. Serga ir vaikai, ir suaugusieji. Regis, ši liga šiemet pakeitė kitą – rotavirusinę žarnyno infekciją.
Ligoniams skiriamos lašinės infuzijos, duodama gerti daug mineralinio vandens, naudingųjų bakterijų. Gydoma ir dieta – palanku valgyti džiūvėsėlius, kitus baltos duonos gaminius, bananus, košes, trintas sriubas. Vengti rūkytos, keptos mėsos, aštrių prieskonių, mandarinų, apelsinų. Druska neribojama.
Gydytojas perspėja, jog nora infekcija, kaip ir kitos virusinės ligos, antibiotikais negydomos.