Prieš pusšimtį metų mėgėjų soduose pradėta auginti neatsparių šalčiui veislių kriaušes ir slyvas.
Tarp jų buvo tokios kriaušių veislės, kaip ‘Kliapo mėgstamoji’, ‘Konferencinė’ ir pan., slyvų – ‘Ema Leperman’, ‘Viktorija’. Manau, kad ir šiame amžiuje, kai vis garsiau kalbama apie klimato atšilimą (tai patvirtina ir neįprastai šilta šių metų žiema), mėgėjai gali drąsiai sodinti lepesnių veislių vaismedžius, kurie išaugina labai skanius vaisius. Kuo pagrįsta mano nuomonė? Ilgamečiais stebėjimais ir išlikusia statistika. Manau, kad šiemet žiema dar spės parodyti „ragus”.
Praėjusiame šimtmetyje buvo gana daug labai šaltų žiemų, tačiau vaismedžių sodai nukentėjo tik per pačias šalčiausias: 1929, 1940, 1956, 1963 ir 1979 metais. Šalčiausią žiemą žemiausia oro temperatūra Kaune buvo -33 laipsniai, o rytiniuose Lietuvos rajonuose siekė -42 laipsnius. Tokių šalčių neatlaikė net 82 proc. Lietuvos sodų.
Pati žemiausia Kauno apylinkėse temperatūra buvo užregistruota 1956 m. (-36 laipsniai). Tą žiemą šalyje iššalo 30 proc. slyvų ir 27 proc. kriaušių, apie 8 proc. obelų ir vyšnių. Pavojingiausias sodo augalams yra šaltis, atslenkantis iš šiaurės rytinių rajonų (nuo Barenco jūros). Šaltos oro masės, atslenkančios iš šiaurės vakarų pusės, nepavojingos sodo augalams (tai parodė 1954 m. patirtis). Matyt, oro masės, slinkdamos virš Golfo srovės rajonų, prisisotina vandens garų. Tad tą šaltąją žiemą santykinė oro drėgmė buvo gan aukšta. Tai ir išgelbėjo vaismedžių sodus.
Tikimybė, kad sodai apšals, didėja ir tuomet, kai vasaros pabaiga būna lietinga ir vėsi – medžiai prastai pasirengia žiemoti. Taip atsitiko 1928, 1962, 1978 metais. Kokia bus šios žiemos antroji pusė, sunku pasakyti, tačiau kad ir kokia ji šilta būtų, neužmirškime vasario pabaigoje – kovo pradžioje nudažyti vaismedžių kamienų arba pridengti juos lentelėmis iš pietų ir rytų pusės. Antraip žievė, neatlaikiusi dienos ir nakties temperatūrų svyravimų, sutrūks ir dėl to nukentės vaismedžiai – juos lengviau puls ligos ir kenkėjai.