Kaune savo darbus eksponavę Austrijos architektai siūlė daugybę įvairios paskirties pastatų projektų
Jaukiai norime gyventi ne tik savame būste – bute ar individualiame name, bet ir gerai jaustis mokykloje, prekybos centre ar kitoje visuomeninės ar socialinės paskirties įstaigoje. Galimybę susipažinti su architektūros įvairove bei originaliais projektuotojų sprendimais suteikė Kauno architektų namuose surengta Zalcburgo federacinės žemės architektų darbų paroda.
Dera kaimiška erdvė ir drąsi idėja
Vienas įdomesnių projektų – namas „Kaps”. Tai statinys iš medinių statybinių plokščių, kuris sukurtas ant išlikusių senų XIII amžiaus sodybos pamatų. Į dvi vienodo dydžio erdves namą padalija tarpinė patalpa – prieškambaris. Abi erdvės užlietos šviesa, nes pastatytos naudojant daug stiklo. Pastato stogas naudojamas terasai, o jo išorinėje pusėje esanti laiptinė veda į lauką. Du harmoningai, iki smulkiausios detalės apgalvoti boksai lieka savarankiški, kita vertus, jie įrodo, kad sena kaimiška erdvė ir nauja, iš pirmo žvilgsnio drąsi, grakšti idėja gali tarpusavyje puikiai derėti.
Originalaus namo projektas – vienas iš keliolikos, eksponuotų Kaune. Visų pastatų autoriai – Zalcburgo žemėje surengto konkurso nugalėtojai ar prizininkai, gyvenantys ne tik Austrijoje, bet ir Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje. Parodoje pristatyti skirtingų sferų objektai – gyvenamieji namai, švietimo, kultūros, vietinės administracijos bei verslo administraciniai pastatai, kurie išsiskiria originaliais sprendimais, savitomis architektūros formomis. Visi jie minėtame Austrijos regione jau pastatyti. „Austrų architektūra – rami, švari, elitinė, išgryninta. Ji viena įdomiausių pasaulyje, išryškinanti esminį bruožą – statinio kultūrą, kuri nebūtinai turi demonstruoti prabangą”, – taip kolegų austrų ir jiems talkinusių kitų šalių autorių kūrybinius ieškojimus vertina kaunietis architektas Audrys Karalius.
Pasak pašnekovo, visi demonstruojami statiniai pakankamai aukšto lygio ir, nors labai didelė formų įvairovė, chaoso nėra. Ne vieno statinio autoriams bene labiausiai rūpėjo, kaip įdomiais architektūros sprendimais suderinti senos architektūros palikimą ir moderną. Nestinga pavyzdžių, bylojančių, kaip galima įsikurti senosios architektūros statiniuose, juos pritaikant dabartinio gyvenimo reikmėms.
Namas bokštas – kvartalo puošmena
Apie tai, kad gyvenimo reikmėms galima išradingai panaudoti ir daugiabučius namus, byloja dar vienas pavyzdys. Architektai įdomiai išsprendė projektą daugiaaukščio pastato, kurį įkurdino viename miesto rajonų. Šis projektas tarsi patvirtina Zalcburgo miesto turtingumą, įvairumą ir suvokia urbanistiką ne kaip fenomeną, bet kaip socialinį ir kultūrinį darinį. Suteikdami mikrorajonui identiškumą autoriai jo viduryje įkurdino 14 aukštų ir 48 metrų aukščio gyvenamąjį namą – bokštą. Kiekviename aukšte įrengta po vieną arba du butus. Šis statinys – pirmas per pastaruosius dešimtmečius pastatytas toks daugiaaukštis namas, suteikiantis vienam miesto rajonų išskirtinį požymį.
Sutuoktinių pora tikriausiai jaukiai jaučiasi individualiame name, kuris susideda iš septynių vientisumo įspūdį perteikiančių aukštų. Į juos patenkama liftu. Name – suomiška pirtis, rūsys, patalpos svečiams. Į gyvenamąją erdvę patenkama per dvi daugiaaukštes, viena su kita susiliejančias erdves, kuriose yra biblioteka, darbo kambarys ir miegamieji. Pasak projekto autorių, statinio originalumą lėmė originali vietovės forma.
Dar vieno gyvenamojo namo autoriai pristato sprendimą, kuris gimė ilgų pokalbių ir diskusijų su užsakovais – sutuoktiniais ir dviem jų vaikais – metu. Namui su integruota liaudies muzikos studija parinkta architektoninė struktūra, kuri tarpusavyje suderina šiuolaikinius ir tradicinius elementus. Savininkų pageidavimu, pastato išorėje ir viduje – daug skulptūrinių baroko stiliaus figūrų, kurios yra tarsi jungiamoji grandis tarp kiemo ir namo terasų.
Greitai pastatomas ir išmontuojamas
Vienas įdomesnių architektūrinių sprendimų – kilnojamojo pobūdžio statinys, kuris gali būti pastatytas ir po to išmontuotas greitai ir be didesnių pastangų. Ši sistema tinka naudoti įvairiems poreikiams: pastatą galima taip sukonstruoti, kad jame būtų ne tik jauku gyventi, bet ir įkurti biurą, prekybos tašką ar kokią kitą įstaigą. Bet kuriuo metu, keičiantis gyvenamiesiems ar darbo poreikiams pastatas gali būti padidintas – pristatomi 11 kvadratinių metrų dydžio moduliai. Tokia mobili konstrukcija ypatinga tuo, kad ją galima pervežti be specialaus transporto. Pavyzdžiui, prieš keletą metų tokios pobūdžio patalpa buvo panaudota informaciniam kultūros centrui įkurti, o paskui jo paskirtis keitėsi.
Italų architekto Maksimiliano Fukso sukurto prekybos centro projektas buvo apdovanotas Zalcburgo federacinės žemės architektų premija. Pastate figūruoja tiesios linijos ir beveik nėra stačių kampų. Kaip kontrastas jam – šalia pastatytas naujasis priestatas, išsiskiriantis itin originaliomis formomis. Ant lygaus paviršiaus, pastato viduje ir išorėje stovi iš balto granito sukurtos trys didelės ovalios formos salos, primenančios tris Zalcburgo miesto kalnus. Daugiau kaip 50 tūkstančių kvadratinių metrų dydžio komplekse įrengta renginių aikštelė, įvairių įstaigų, vaikų darželio, policijos patalpos, taip pat požeminis garažas ir garažas ant stogo.
„Tuo šis prekybos centras, kuris įrengtas kaip savotiškas atrakcionų parkas, gerokai skiriasi nuo Lietuvoje esančių. Mūsiškiai – tarsi sandėliai, prigrūsti prekių”, – mano architektas A.Karalius.
Statiniai vaikams – su išmone
Specialiosios pedagogikos centras statytas atsižvelgiant į neįgalių vaikų poreikius. Tai originalus kablio formos pastatas, kuris sutrikusio intelekto vaikams suteikia visišką judėjimo laisvę tiek patalpose, tiek lauke. Susitikimų vieta yra koridorius iš stiklo, kuris sujungia specialiųjų klasių aukštą su aukštu, skirtu neįgaliesiems. Įdomu tai, kad sukurtos pačios skirtingiausios privačios erdvės, vaikai gali prisėsti ant plačių palangių. Plieninis fasadas apdengia namą, erkerį ir stogo nuolaidą. Visa tai suteikia pastatui didelio žaislo vaizdą. Medžiagos iš natūralių pluoštų, sodrios spalvos bei geras matomumas padeda vaikams orientuotis patalpų viduje.
Vaikų darželio pastatas – taip pat vienas įdomesnių statinių, kuris irgi sukonstruotas kaip didelis žaislas arba kaip vieno su kitų sukomponuotų struktūrinių elementų suma. Projektuojant šį pastatą architektai, be abejonės, nestokojo fantazijos – neužmiršta, kad kurta vaikams. Pagrindinis įėjimas yra apsaugotas nuo vėjo: prie jo einama palei didžiulę stiklinę vitriną, kuri sudaro apsauginę zoną tarp žemai nuleisto, beveik be pamatų statyto darželio pastato ir šaligatvio. Pietinėje pusėje, susikabinusi su pagrindine pastato dalimi, „kabo” vadinamoji saulės veranda.
„Kolegų austrų atvežtuose architektūros darbuose vyrauja lakoniškumas, nors kai kuriuose esama ir žaidybinių elementų gerąja prasme, – sako kaunietė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė. – Darbai įdomūs savo sprendimais – autoriai kalba nedaug, bet ta kalba labai išraiškinga.”