Neįgalaus likusio paauglio tėvams – nauja sukrėtimų dozė

Panemunės egzekucijos byloje vakar pasiūlytos bausmės nepilnamečiams sadistams

Vakar Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl sunkaus 16-mečio aleksotiškio sveikatos sutrikdymo per pernai birželio 1-osios vakarą Nemuno pakrantėje ties Vaidoto gatvės ir Jiesios plento susikirtimu bendraamžių surengtą egzekuciją. Apklausti kaltinamieji šiuo žiauriu nusikaltimu, jų tėvai, pripažinti civiliniais atsakovais (teismo prašoma iš jų priteisti daugiau kaip 90 tūkst. litų patirtai moralinei žalai atlyginti), paskutinį žodį tarė kaltinimą palaikantis prokuroras, nukentėjusiųjų interesams bei kaltinamiesiems atstovaujančios advokatės.

Vėl neapsieita be ašarų. Nukentėjusiojo, dėl sveikatos būklės negalinčio dalyvauti teismo posėdžiuose, artimieji vakar Temidės rūmus paliko ne mažiau prislėgti, nei praėjusį posėdį, kuriame, kaip jau rašyta, teisiamųjų draugai, turintys šioje byloje liudytojų statusą, demonstravo ne tik nepagarbą teismui, bet ir nelaimės prislėgtų jų draugų aukos tėvų skausmui. Vakar kaltinamuosius ginančios advokatės paprašė teismo juos išteisinti: vieną – net pagal 3 iš 4 pareikštų kaltinimų, kitą – pagal 2.

Slėpėsi vienas kito šešėlyje

Klausantis į grotuotą teismo posėdžių salės narvą pasodintų kaltinamųjų, labiausiai ausį rėžė, kad kiekvienas jų šiandien linkęs likti bendro šešėlyje. Jaunesnysis iš teisiamųjų, po mėnesio už grotų sulauksiantis 17-os, vakar teismui įrodinėjo, kad apiplėšti iš matymo pažįstamą bendraamžį mintį davęs porą mėnesių vyresnis buvęs bendramokslis: „Stuktelėjo į šoną ir pasakė: „Darykime telefoninį „karosą!” Išvertus šią frazę iš šiandieninių paauglių slengo į bendrinę kalbą, tai buvo sutartinis ženklas atimti telefoną. Kodėl jį reikėjo atimti, nors prieš tai vakare tuščioje gatvėje sutiktas bendraamžis buvo jiems leidęs pasinaudoti savo mobiliojo telefono kortele, nė vienas iš teisiamųjų paaiškinti nesugebėjo. Tradiciškai viskas versta tą vakarą išgerto alkoholio kiekiui. „Išgėrėme tą vakarą kiekvienas po butelį degtinės, po to dar alaus ir sidro bei parūkėme „žolės”, – pasakojo teisiamųjų suole sėdintys nepilnamečiai.

Jaunesnysis teigė, kad jo oriniu pistoletu aukai per galvą trenkė vyresnysis (ikiteisminio tyrimo duomenimis, 10 kartų), jis pats tik sugriebė auką už sprando ir partrenkęs žemėn liepė atiduoti telefoną. Tiesa, po to smūgiavo bei spardė į įvairias gulinčiojo kūno vietas abu. Kur pataikė pats, jaunesnysis sakė nepamenantis, tačiau prisiminė, kad buvęs bendramokslis spyrė pargriautajam ir į galvą, ir į lytinius organus. Po to jau nuvilktą nuogą į Nemuną, neva atgaivinti, dar, įsibridęs iki kelių, apšlapino. Gaivino sąmonės netekusią auką ir pildamas ant galvos degtinę. Sumuštojo megztinį taip pat nuvilko ne jis, bet draugas, o tempiama už kojų į upę iš likusių drabužių iki sąmonės netekimo suspardyta auka išsivilko pati. Jaunesnysis iš kaltinamųjų prisipažino tik nusegęs nuo aukos rankos laikrodį bei paėmęs telefoną, tačiau dar prieš paleidžiant į darbą rankas bei kojas. Į nebeišlaikiusio vieno iš šią bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos – Danguolė Šiugždinytė (pirmininkaujanti), Gytis Večerskas ir Valdas Vitunskas – nario klausimą, kam tuomet taip reikėjo mušti bendraamžį, kuris jau nieko nebeturėjo ir net nesipriešino, šis nė 8 klasių išsilavinimo neturintis teisiamasis atsakė: „Taip protas liepė…”

Apklausiant vyresnįjį, šio pasisakymo leitmotyvu buvo tai, kad, būdamas gerokai apsvaigęs, jis ne viską pamena. Tačiau prisimena, kad jaunesnysis bendras pargriovė bendraamžį su juo net nederinęs, ir kad jis tikrai nesišlapino ant bejėgės aukos, ir nepylė jam ant galvos degtinės.

Jokio atsiprašymo dėl to, ką padarė, invalidu likusio bendraamžio tėvai iš jų sūnaus išsityčiojusių neblaivių chuliganų vakar taip ir neišgirdo.

Turėjo ir suaugusių bendrininkų

„Parėję tą vakarą pas mane į namus, mes norėjome iškviesti paliktajam Nemune greitąją pagalbą, tačiau neleido mama, – teigė vakar teisme jaunesnysis iš kaltinamųjų, vedamas konvojaus į teismo salę, net nepasisveikinęs su jos prieigose stovėjusia savo mama. Pastaroji sutiko vakar teismui duoti parodymus, nors, būdama kaltinamojo motina, galėjo to ir nedaryti. Moteris papasakojo, kad tą vakarą sūnus grįžo su draugu į namus apie 11 vakaro ir pakvietė ją į virtuvę, kurioje parodė ant stalo išdėliotą grobį: telefoną, laikrodį, suvenyrinį tušinuką ir monetomis apie 3 litus. Į klausimą, ką visą tai reiškia, sūnus atsakė: „Padarėme „karosą”!” Buvo jis su draugu parsinešęs į namus ir pusę butelio degtinės, kurį jau rengėsi pabaigti, tačiau neva motina sugebėjo jį atimti. Kitiems proceso dalyviams sunkiai suprantant, kaip galima žinoti, kad tavo vaikas apiplėšė žmogų ir nieko nedaryti, apklausiamoji teisinosi pasiteiravusi, ar sūnus pažįsta savo auką ir ar labai ją sumušė. Išgirdus, kad ne, teigė apsiraminusi. „Nežinau, kaip kitaip reikėjo elgtis”, – teigė teismui ši motina, prisipažindama, kad sūnus jai minėjo, kad pagrobtą telefoną kitą dieną parduos, bet nespėjo – grįžtant iš darbo jį sulaikė policija.

Vyresniojo iš kaltinamųjų mama vakar teismui teigė netikinti, kad jos sūnus galėjo taip žvėriškai pasielgti: jis buvo toks geras namuose, nemažai padėdavo buityje. Sūnų suėmus, ypač jo pasigenda močiutė: anūkas buvo nepakeičiamas jos užvadėlis. Šio teisiamojo tėvas buvo linkęs antrinti žmonai. Tik dėl vieno jų parodymai išsiskyrė: tėvas teigė niekada nematęs sūnaus girto, motina, kad šiam parėjus išgėrus, tyliai jį paguldydavo, nes auklėti girtą – beprasmiška. Nepaisant to, kad vyresniojo teisiamojo tėvai teigė netikintys, kad jų sūnus galėjo taip žvėriškai pasielgti, sutuoktiniams atstovaujančios advokatės teigimu, jie atidavė nukentėjusiojo tėvams visas šeimos santaupas.

Vienas barė, kitos glostė

Kaltinimą palaikantis Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis jaunesniajam, jau 2 kartus – už vagystę bei plėšimus teistam, kaltinamajam paprašė 8-erių metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant neatliktą paskutinio teistumo bausmę, ją atidedant, subendrinus skirti 9-erių metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vyresniajam, už tuos pačius 4 padarytus nusikaltimus, kurie, prokuroro įsitikinimu, taip pat visiškai įrodyti, T.Stelionis prašė skirti 7-erių metų laisvės atėmimo bausmę. „2 iš 4 jų padarytų nusikaltimų – sveikatos sutrikdymas iš savanaudiškų bei chuliganiškų paskatų – priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, – grindė savo prašymą prokuroras. – Ir šiandien klausantis teisiamųjų pasisakymų buvo aiškiai matyti, kad jie linkę išsisukinėti, apkalbėdami vienas kitą. Aš asmeniškai iš jų neišgirdau jokio nuoširdaus gailėjimosi dėl to, kas padaryta, tik dar labiau įsitikinau, kad gerai mokęsis, planų ateičiai turėjęs ir vilčių tėvams kėlęs teisiamųjų bendraamžis liko neįgalus dėl motyvų, kurių išsityčiojusieji iš jo net nesugeba paaiškinti.” T.Stelionis prašė teismo patenkinti ir nukentėjusiojo tėvų ieškinį.

Paklausta, ar sutinka su prokuroro siūlomomis bausmėmis, neįgalaus likusio 16-mečio mama teigė: „Pasiūlytos bausmės – labai didelės, bet jie išeis iš kalėjimo fiziškai sveiki, o mano vaikas… Kol sveiki mes su vyru ir dirbame, jam nieko netrūks, bet jo sveikata sutrikdyta labai sunkiai…” Pradėjusi verkti 16-mečio mama dar sugebėjo pasakyti, kad siūloma bausmė – per maža.

Priminsime, pagal Lietuvos įstatymus maksimali bausmė, kurią galima skirti nepilnamečiams, laisvės atėmimas iki 10-ies metų, tačiau, kaip savo ginamojoje kalboje pareiškė jaunesniojo iš kaltinamųjų advokatė Rasa Kalkauskienė, paskirta jį ginti valstybės, tokia bausmė gali būti skirta tik už nužudymą. „Taip, nukentėjusysis sužalotas sunkiai, bet jis šiandien – gyvas”, – sakė ši advokatė, teigdama, kad taip yra tik todėl, kad kaltinamieji parodė draugams, kur paliko auką. R.Kalkauskienė įsitikinusi, kad dėl šios priežasties jos ginamasis turi būti išteisintas dėl aukos palikimo gyvybei pavojingos būklės. Anot advokatės, jos ginamasis neturėjo išankstinių tikslų nužudyti savo bendraamžį. Pastarojo sveikata sunkiai sutrikdyta dėl tą vakarą kaltinamųjų išgerto alkoholio kiekio, todėl šio nusikaltimo pasekmės – taip pat atsitiktinės. Siūlydama ginamąjį išteisinti ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų (viskas įvyko spontaniškai), ji prašė teismo skirti ginamajam bausmės vidurkį – 5-erius metus: kuo greičiau išeis laisvėn, tuo greičiau galės padėti tėvams atlyginti nukentėjusiajam padarytą moralinę žalą.

Kolegei antrino ir pagal sutartį vyresnįjį iš kaltinamųjų ginanti advokatė Loreta Daukšienė, siūliusi jos atstovaujamą nepilnametį kaltinamąjį išteisinti ir dėl plėšimo. „Jis dar neteistas, mokyklos charakterizuojamas gerai, todėl prašau teismui paskirti mano ginamajam kuo švelnesnę bausmę ir, jeigu galima, jos vykdymą atidėti.”

Nuosprendis bus skelbiamas po mėnesio.