Savivaldos rinkimuose didelio aktyvumo nelaukiama

Sociologų duomenimis, prie balsadėžių ketina ateiti mažiau kaip pusė sąrašuose įrašytų rinkėjų

Vasario 25 dieną įvyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose gali nedalyvauti daugiau kaip pusė visų rinkėjų. Tai rodo pastarieji sociologiniai tyrimai. Tačiau ir ankstesnių vietinės valdžios rinkimų aktyvumo analizė rodo, kad juose Lietuvos rinkėjai dalyvauja bene pasyviausiai iš visų šalyje vykstančių balsavimų.

Sąrašai dar tikslinami

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar skaičiuoja rinkėjų, turinčių teisę dalyvauti vasario 25-osios rinkimuose, skaičių. Galutinius rinkėjų sąrašus VRK turi patvirtinti iki vasario 18 dienos.

Preliminariais skaičiavimais, savivaldos rinkimuose balsuoti galinčių rinkėjų Lietuvoje šiuo metu yra 2 milijonai 621 tūkstantis. Jiems iki vasario 5 dienos turi būti įteikti rinkėjo pažymėjimai, kviečiantys atvykti į balsavimo apylinkes.

Kauno mieste yra apie 290 tūkst. rinkėjų, Kauno rajone – 60 tūkst.

Naują Vilniaus miesto valdžią turės teisę rinkti 373 tūkst. žmonių, Klaipėdos mieste yra 140 tūkst. rinkėjų, Šiaulių – 97 tūkst., Panevėžio – 89 tūkst., Alytaus – 54 tūkst., Marijampolės – 52 tūkst.

Daugumoje vadinamųjų kaimiškųjų savivaldybių gyvena nuo 15 iki 40 tūkst. rinkėjų.

Mažiausia savivaldybė – Neringos. Joje tėra vos 2 tūkst. rinkėjų.

Aktyvumas šoktelėjo 2000 metais

Sociologiniai tyrimai rodo, kad pusė rinkėjų gali nedalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Vienos naujausių apklausų duomenimis, į klausimą, už kurią partiją balsuotų, jei artimiausią sekmadienį vyktų savivaldos tarybų rinkimai, 45,7 proc. respondentų teigė nebalsuosiantys, nežinantys, ar dalyvaus balsavime arba išvis neatsakė.

Iki šiol Lietuvoje vykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų statistika rodo, kad tokie rinkimai sulaukia kur kas mažesnio rinkėjų dėmesio, nei balsavimas renkant naują Prezidentą arba Seimą. Tiesa, ir pastarųjų metu rinkėjų aktyvumas vis mažėja.

1995 metais renkant vietines tarybas dalyvavo apie 45 proc. rinkėjų, 1997-aisiais – tik apie 40 proc.

Tuo tarpu 2000 metų kovą surengtuose savivaldos rinkimuose aktyvumas šoktelėjo iki 54 proc.

2002 metų pabaigoje savivaldybių tarybų rinkimai surengti kartu su Prezidento rinkimais, todėl ir šiuose rinkimuose aktyvumas buvo kiek didesnis – balsavime dalyvavo daugiau kaip pusė rinkėjų.

Nubaudė dukart

Visuomenės nuomonių apklausas atliekančios bendrovės „Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys „Kauno dienai” sakė, kad savivaldybių tarybų rinkimai „nėra tokie dramatiški kaip Seimo ar Prezidento”, todėl juose dalyvauja sąlyginai mažiau rinkėjų. Bet, anot sociologo, taip yra daugelyje demokratinių valstybių. „Netgi jeigu per būsimus savivaldos rinkimus į apylinkes ateitų maždaug 40 proc. rinkėjų, mes jau išsiskirtume iš kitų Europos valstybių, nes ten į vadinamuosius komunalinius rinkimus susirenka vos po 20-25 proc. rinkėjų”, – sakė V.Gaidys.

Rinkėjų aktyvumu išsiskiriančius 2000 metų savivaldybių rinkimus sociologas linkęs aiškinti tuo, kad tai buvo pirmasis visuotinis balsavimas tuoj po 1999 metų, pasižymėjusių itin dramatiškais įvykiais – ekonomikos krize, skandalingomis „Mažeikių naftos” pardavimo amerikiečių kompanijai „Williams” aplinkybėmis, konservatorių nesutarimais, vyriausybių kaita, vadinamųjų „naujųjų politikų” iškilimu. „Tai buvo pirmoji galimybė rinkėjui pareikšti savo nuomonę apie 1996-aisiais prasidėjusius konservatorių valdymo metus. Tai buvo akivaizdus protesto balsavimas. Rinkėjai 2000 metų kovą aktyviai balsavo savivaldos rinkimuose, kuriuose savotiškai nubaudė valdančiuosius konservatorius. Dar kartą jie buvo nubausti tų pačių metų rudenį įvykusiuose Seimo rinkimuose”, – pastebi V.Gaidys.

Artėjančiuose savivaldybių rinkimuose, apklausų duomenimis, didžiausios sėkmės gali tikėtis konservatoriai, socialdemokratai, Darbo partijos bei liberaldemokratų atstovai, taip pat valstiečiai liaudininkai, socialliberalai ir liberalcentristai.