Prisiminkite: turbūt dar mokykloje esate regėję garsiojo karikatūrų meistro Herlufo Bidstrupo piešinėlius, vaizduojančius keturias skirtingas žmogaus reakcijas. Parke ant suolelio vyriškio skrybėlę prisėda storulis. Kaip reaguos jos savininkas? Plūsis? Apsiverks? Ims kvatoti? O gal tiesiog lėtai pasuks galvą ir kilstelės antakį?
Choleriškas, melancholiškas, sangviniškas ir flegmatiškas – tai keturi temperamento tipai, kuriuos aprašė dar garsusis senovės Graikijos gydytojas Hipokratas. Į jų rėmus, kaip tikėdavome, patenkame kiekvienas.
Tačiau čia klausiamai kilstelėkime antakį. Ar tikrai šie keturi tipai apibūdina žmogaus temperamentą? Juk du sangvinikai arba du melancholikai gali būti nepaprastai skirtingi! Mūsų dienų mokslininkai, tyrinėjantys asmenybės sandarą, siūlo į temperamentą pažvelgti kitaip.
Bruožų teorija
Psichologė Genovaitė Petronienė aiškina: „Anglų kalba turi net keturiolika tūkstančių asmenybės bruožus apibūdinančių žodžių. Žinoma, kai kurie yra sinonimai, bet vis tiek tai įspūdingas skaičius. Jis apytiksliai nusako, kiek elementų sudaro mūsų charakterį. Šios daugybės tikrai neįmanoma suskirstyti į keturis asmenybės tipus.”
Tačiau iš patirties žinome, kad yra bruožų, kurie būdingi ne tik jums, bet ir jūsų mamai, broliui, o gal net kaimynei. Vadinasi, esama tam tikrų dėsningumų? Galbūt juos pažinę galėtume geriau suprasti, kodėl susiklosčius vienai situacijai kyla konfliktas, o kitu atveju pavyksta pasiekti kompromisą? Psichologai siūlo tas keturiolika tūkstančių charakterio „dalelyčių” suskirstyti į penkias grupes – bruožus. Įvertinę, kiek kiekvienas jų būdingas konkrečiai asmenybei, gausime gana išsamų jos temperamento vaizdą.
Ekstraversija
Tai, kas ekstraverto galvoje, matoma visiems. Riba tarp jo vidinio ir išorinio gyvenimo labai plonytė. Šia savybe pasižymintis žmogus yra aktyvus, trokštantis naujų pojūčių, emocingas, labai linkęs bendrauti, entuziastingas, mėgsta būti dėmesio centre. Ekstravertas pasiryžęs apkeliauti visą pasaulį, susipažinti su visais žmonėmis, patirti daugybę įvairių pojūčių.
Ekstraversijos antonimas – intraversija. Žmogus, kuriam būdinga ši savybė, yra labiau užsidaręs, nelinkęs leistis į naujas pažintis, dažniausiai tylus, neryškus, atsargus, mažiau priklausantis nuo socialinio gyvenimo. Tačiau tai nereiškia, jog intravertas serga depresija ar turi daugybę kompleksų! Tiesiog tam, kad pasisemtų energijos, jam reikia pabūti vienam, o ne žmonių ir pojūčių sūkuryje.
Atvirumas
Šis bruožas apima gana daug – tai ir noras siekti naujos patirties, ir laki vaizduotė, ir jautrumas grožiui, ir savo jausmų suvokimas. Atviras žmogus – tikras šviesuolis, idealistas, estetas, kuris tiki savomis vertybėmis, domisi įvairiomis sritimis, yra pasiryžęs patirti vis ką nors nauja. Gyvenime jis gali tapti menininku, dvasininku, gyvūnų teisių gynėju – daryti tai, kam reikia daug užsidegimo ir idealizmo.
Uždaras žmogus, priešingai, labiau vertina tai, kas tiesu, aišku, paprasta ir akivaizdu. Subtilybėmis jo nesužavėsi, beje, ir naujovėmis, nes atvirumu nepasižyminti asmenybė – labai konservatyvi.
Palankumas
Ryškiam šio bruožo turėtojui svarbu bendrauti, su visais gerai sutarti. Bendradarbiavimas ir visuomenės gerovė jam ypač svarbios vertybės. Toks žmogus pasitiki kitais, yra altruistiškas, dosnus, dėmesingas, mėgstantis padėti, nuolankus ir nuolaidus – tikras geruolis. Atrodo, puikus bruožas. Tačiau tada, kai palankumas yra ypač ryški charakterio savybė, tokiam asmeniui gyventi nelengva. Jis kaip tame posakyje pasiryžęs paskutinius marškinius atiduoti, ir kartais gali nė nejausti, kad juo naudojamasi. Susiklosčius situacijai, kai reikia objektyvaus sprendimo, šis bruožas – tikra kliūtis.
Sąmoningumas
Kompetencija, pareigos jausmas, laimėjimų poreikis, perfekcionizmas, vidinė drausmė, apdairumas – sąmoningumu pasižyminčių žmonių savybės. Sąmoningai planuodami ir atkakliai eidami į priekį jie daug pasiekia, o aplinkinių yra laikomi patikimais. Vakarų pasaulyje šis tipas vis populiarėja. Tokie žmonės nuolat siekia karjeros, todėl dažnai tampa verslininkais, politikais ar kitų ambicingumo reikalaujančių profesijų atstovais.
Kita vertus, šios savybės trūkumas taip pat gali būti pozityvus, nes impulsyvūs asmenys dažnai atrodo įdomesni ir spalvingesni. Galbūt jie ir nepasižymi stabilumu, ambicingumu ar patikimumu, tačiau patiria kur kas daugiau greitai pasiekiamų malonumų.
Neurotiškumas
Įvertinti neurotiškumo lygį – vadinasi, nuspręsti, ar žmogus labai piktas, nervingas, neramus, jautrus ir nevaldantis savo emocijų, ar nelabai. Jis neigiamai reaguoja į tokius dalykus, kurie kitiems atrodo įprasti ir netraukia dėmesio, mėgsta hiperbolizuoti. Jei šis asmenybės bruožas labai ryškus, su tokiu žmogumi išties sunku bendrauti. Apie jį dažnai mestelime: „Psichopatas!” Paprastai emocijos, kurių ši asmenybė nevaldo, yra neigiamos.
Neurotikui priešingas žmogus – ramus, emociškai stabilus ir kur kas rečiau patiriantis neigiamų jausmų. Tiesa, tai nereiškia, kad jis dažniau džiaugiasi. Ši sritis jau priklauso nuo ekstraversijos lygio.
Kraštutinumų nedaug
Pasak G.Petronienės, „pasitaiko ir kraštutinumų – tipiškų ekstravertų ar tipiškų neurotikų. Tačiau daugeliui žmonių būdingi ne tokie radikalūs šių bruožų deriniai. Jie vieni nuo kitų nepriklauso. Pavyzdžiui, neurotikas gali būti ir ekstravertas, ir intravertas, o palankus žmogus nebūtinai yra sąmoningas”.
Taigi neskubėkime taikyti klišių. Norėdami gerai sutarti su vieno ar kito charakterio žmogumi, pabandykime įsivaizduoti pasaulį jo akimis. O svarbiausia – nepamirškime gerųjų savybių. Giliai įsišaknijusius bruožus, kad ir kaip jie mums nepatiktų, pakeisti sunku. Todėl, užuot bandę, verčiau stenkimės pastebėti tai, kas pozityvu.