Šalies teisėsaugininkai, pateikiantys vis didėjančius, nerimą keliančius skaičius apie narkotikų plitimą mūsų šalyje, pripažįsta, kad kol kas užčiuopta tik šios problemos viršūnėlė
Kol kas Lietuvoje sugaunama palyginti nedaug į narkotikų verslą panirusių nusikaltėlių. Mat visuomenė, kuri nepakanti vagišiams, valkatoms, triukšmadariams, narkotikų platintojų atžvilgiu nusiteikusi gana neutraliai. Todėl narkotikų pardavėjai gana drąsiai juos siūlo pasilinksminimo įstaigose, mokyklų prieigose, vis dažniau narkotinių medžiagų bandoma įnešti į kalėjimus.
Su vaistažolių priedanga
Lietuva, beje, jau spėjo pagarsėti ne vien kaip narkotikus perpardavinėjanti, bet ir kaip juos auginanti šalis. Vien Panevėžio apkrities teisėsaugininkai, 2006-aisiais išaiškinę 122 narkotikų įsigijimo, laikymo bei platinimo atvejus, aptiko net keletą kanapių plantacijų Panevėžio ir Rokiškio rajonuose. Veisti kanapes buvo įsigudrinta netgi vaikų darželio patalpose. Jų augintojas aplinkiniams tvirtino, kad auginama kultūra – vaistažolės. Kitas įtariamasis iki šiol įžūliai įrodinėja auginęs pramonines kanapes, kurias ketinęs siūlyti šalies lengvajai pramonei.
Cechas vaikų darželyje
Šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme baigiama nagrinėti praėjusių metų vasaros viduryje pateikta byla, kurioje Belgijos karalystės pilietis 57-erių Jozefas Hendrikas Lenaersas kaltinamas Panevėžio rajone užveisęs kanapių plantaciją bei įsteigęs narkotinių medžiagų perdirbimo cechą. Būtent šis cechas ir buvo įkurtas buvusio vaikų darželio patalpose.
Į Lietuvą atvykęs Lenaersas iš pradžių apsistojo Kaišiadorių rajone. Į Panevėžio kraštą jis atvyko neva pasidairyti tinkamos žemės ir pastatų, reikalingų vaistažolėms veisti. Karsakiškio seniūnijoje, Virsnio kaime, belgas išsinuomojo vietos gyventojo sodybą, o Ramygalos seniūnijos Uliūnų kaime – buvusio vaikų darželio patalpas. Virsnio kaime atvykėlis taip pat išsinuomojo žemės bei užsakė pastatyti šiltnamį, kuriame tvirtino auginsiąs retų veislių prieskonines daržoves ir vaistažoles. Sėklų ir daigų, kurie buvo pasėti 300 kvadratinių metrų šiltnamyje, belgas atsivežė iš savo šalies. Augalus, kurie pasirodė besą kanapės, Lenaersas augino drauge su dviem samdiniais. Laboratorijoje nustatyta, kad belgo šiltnamiuose vešėjo genetiškai pakitusi kanapių rūšis, iš kurios buvusiame vaikų darželyje gaminta narkotiko hašišo atmaina – „skenkas”. Šios medžiagos kanapioidų koncentracija keliskart didesnė už jų koncentraciją pačiame hašiše.
Iš viso Panevėžio rajone belgas išaugino 85 kilogramus kanapių (tiek jų liko sudžiovinus). Panevėžio apygardos prokuratūros įpareigojimu didžiąją narkotikų dalį Panevėžio rajono policija pasirūpino sudeginti Velžio katilinėje, likęs kiekis paliktas kaip daiktinis įrodymas teismui.
Augintojai teisinasi
Šešių hektarų už žmogų aukštesnių kanapių laukas, prieš porą mėnesių aptikas Rokiškio rajono Mataučiznos kaime, dabar plyti suartas ir išakėtas. Tąsyk kanapes kirtusio kombaino bunkeryje rasti kanapių grūdeliai buvo užkasti Rokiškio sąvartyne. Tas pat padaryta ir su kanapių grūdeliais, aptiktais Obelių bendrovės sandėliuose. Kanapes radusi ir jas sunaikinusi Rokiškio rajono policija iki šiol negali atsitokėti dėl narkotinių medžiagų augintojų įžūlumo. O pastarieji jaučiasi nepelnytai policijos apkaltinti ir nuskriausti.
„Manau, kad neišduosiu tarnybinės paslapties jums pasakęs, jog kanapių lauką aptikome ne lapkričio pabaigoje, o gerokai anksčiau. Prireikė ilgai stebėti, kol įsitikinome, kad kanapės mūsų rajone užaugo ne pačios. Išsiaiškinome, kieno laukuose jos augo, kas tas kanapes augino, tada ėmėmės konkrečių veiksmų”, – LŽ sakė Rokiškio rajono policijos viršininkas Stanislovas Meliūnas. Pasak jo, su narkotinių medžiagų augintojais jo vadovaujamo rajono policija susidūrė pirmą kartą, policininkus pribloškė nusikaltėlių įžūlumas: puikiai suvokdami, kad darė nusikaltimą, šie teisinasi norėję mesti iššūkį ir tapti vienais pirmųjų Lietuvoje kanapių augintojų, kuriais vėliau paseks daugelis.
Įtarimai – dviem asmenims
Rokiškio rajono policijos vykdomoje bei šio rajono apylinkės prokuratūros kontroliuojamojoje kanapių auginimo byloje įtarimai pareikšti dviem asmenims – Obelių žemės ūkio bendrovės (jos laukuose kanapės buvo auginamos) vadovui Raimondui Obolevičiui bei kanapes auginusiam vilniečiui Edgarui Babanovui. LŽ abu šie vyrai guodėsi tapę aplinkybių aukomis. Obolevičius tvirtino nieko neįtardamas Babanovui išnuomavęs šešių hektarų lauką, už kurį nuomos mokestį gavo visai neseniai. Juos suvedė šou verslo atstovas, iš Rokiškio kilęs Ramūnas Rudokas.
Vasarą įtaręs, kad jo lauke gali būti auginamos kanapės, Obolevičius sako skambinęs į Žemės ūkio ministeriją ir išgirdęs, kad Lietuvoje netrukus bus leista auginti šią kultūrą.
Tokia žinia žemės ūkio bendrovės vadovą nuraminusi, ir jis dėl to daugiau nebesuko sau galvos. Galop lapkričio pabaigoje kaip įtariamasis kanapių auginimo byloje parai jis buvo uždarytas į areštinę. Kalbėdamas su LŽ Obolevičius vylėsi iš šios bylos išlipsiąs sausas, net neabejojo, kad niekas nei jam, nei kanapes sėjusiam Babanovui neįrodys, jog jų būta narkotinių. Obolevičiaus teigimu, jam pavyko išsiaiškinti, jog norint, kad būtų įrodyta, jog kanapėse yra narkotinių medžiagų, jas reikėjo tirti ne lapkritį, ką darė Rokiškio rajono policija, o vasarą, kanapėms sužydus. To nebuvo padaryta. Tą patį tvirtino ir Babanovas. „Įvyko nesusipratimas. Kaltas tikrai nesijaučiu, jokių įstatymų nepažeidžiau”, – teigė jis.
Sugriežtinta bausmė
Kanapių auginimo bylos tyrimą kontroliuojantis Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Renaldas Žalys LŽ patikino, kad Lietuvoje negalima auginti bet kokių kanapių – nei pramoninių, nei narkotinių, o už jų auginimą numatytos sankcijos. Jos neabejotinai bus pritaikytos ir asmenims, kanapėmis apsėjusiems Mataučiznos kaimo lauką. Žalys vylėsi, kad tyrimas, kuriame yra du įtariamieji, ilgai neužsitęs ir pasieks teismą. Pasak jo, naujoji Lietuvos baudžiamojo kodekso redakcija, priimta šių metų liepos 14-ąją, sugriežtino didžiausią bausmę narkotinių medžiagų augintojams. Anksčiau už šią nusikalstamą veiką grėsė laisvės atėmimas iki dvejų metų, o dabar jau už tą patį nusikaltimą laisvė gali būti atimta iki penkerių metų.