Šiais metais investuotojams atsivėrė galimybė keisti pensijų fondų valdytoją.
Įvertinę trejų metų pensijų kaupimo patirtį, investuojantieji į savo ateitį galės pereiti į jiems patrauklesnį pensijų fondą.
Ši galimybė neabejotinai sukels pensijų fondų valdytojų varžybas.
Susidomėjo prieš šventes
Bendrovės „Finasta” finansų makleris Marius Saltonas teigė, kad susidomėjimas pensijų fondais buvo jaučiamas dar prieš Naujuosius metus.
Keisti pakopos pensijų fondus gali tik pasirašę pensijų kaupimo sutartis 2003 metais. Jos įsigaliojo 2004 metais. Galinčiųjų keisti pensijų fondų valdytojus sudarys beveik penki šimtai tūkstančių visų sutartis pasirašiusių investuotojų.
Visi sukaupti pinigai taip pat bus pervedami į naująjį fondą. Už tai teks sumokėti 0,2 procento fonde sukauptų pinigų.
M.Saltonas mano, kad žmonės pereidinės iš vienų fondų į kitus.
„Pradžioje bendrovės, valdančios fondus, klientus viliojo kuo tik galėjo. Dabar žmonės galės įvertinti trejų metų jų veiklos rezultatus”,- teigė jis.
„Finasta” šiuo metu siūlo keturias pensijų fondų rūšis. Didžiausią riziką turintys, tačiau daugiausiai pelno galintys duoti yra fondai, kuriuos sudaro 100 procentų akcijų. Yra ir fondų, kurie gyventojų pinigus investuoja tik į akcijas.
Pabėgti neturėtų
Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis mano, kad žmonės neturėtų masiškai pereidinėti iš vienų pensijų fondų į kitus.
„Anksčiau pensijų kaupimo fondus žmonės galėjo keisti bendrovių viduje, nes jos turi bent tris skirtingus fondus. Ir žmonių, keitusių fondus, buvo labai mažai”,- tikino jis.
M.Vaičiulis teigė, kad nereikėtų susižavėti fondu, kuris per pastarąjį laikotarpį buvo pasiekęs aukštą pelningumą. Būsimas pelnas ateityje gali ir skirtis.
Aršės konkurencija
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos Investicijų valdymo skyriaus vedėja Lina Sajytė teigė, kad dėl atsiradusios galimybės keisti pensijų fondo valdytoją tarp jų paaštrės konkurencija.
„Atsiranda galimybė į savo fondus pritraukti naujų dalyvių. Todėl valdytojai bandys įvairiais būdais pritraukti esamus bei konkurentų dalyvius. Dėl to gali tapti agresyvesnė reklaminė kampanija, šie produktai žmogui gali būti siūlomi intensyviau”,- mano specialistė.
L.Sajytė patarė žmonėms dėl atsiradusios galimybės neskubėti pereiti nuo vieno pas į kitą. Ji patarė keisti to paties valdytojo pensijų fondą.
Vilioja lengvatomis
Suintensyvėjus konkurencijai ir naujų dalyvių traukimui, bendrovės gali imti piktnaudžiauti. Pažeidimų buvo ir Lietuvoje tik atsiradus pensijų fondams – 2003 metais, 2004 metų pradžioje.
Kaip vienas iš pažeidimų gali būti su pensijų kaupimu nesusijusios naudos siūlymas.
Anot L.Sajytės, valdytojai negali siūlyti finansinių lengvatų, jeigu žmogus yra banko ar finansinės grupės klientas, – gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis, papildomą paslaugą, apmokestintą mažesniu tarifu.
„Taip atitraukiamas pensijų fondo dalyvių dėmesys nuo esminių dalykų, į kuriuos jie turi atkreipti dėmesį”,- teigė ji.
Nepaaiškina sutarčių
Fondų valdytojai piktnaudžiauja ir klientams pateikdami informaciją pasirašant sutartį. Tokius skundus nagrinėja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija. Todėl pastebėjus, kad fondų valdymo bendrovės daro pažeidimus, reikėtų kreiptis į šią komisiją.
L.Sajytė pabrėžė, kad joks valdytojas Lietuvoje negali garantuoti fondų pelningumo.
„Jeigu koks nors valdytojas sako, kad jie jums garantuoja tam tikrą investicinę grąžą, jokiu būdu tai yra netiesa. Nėra tokio pensijų fondo Lietuvoje. Bet kokiu atveju rizika egzistuoja. Ji tenka pačiam dalyviui”,- teigė ji.
Rodiklis – rezultatai
Po dvejų su puse metų pensijų fondų veiklos jau matosi tam tikri rezultatai. L.Sajytė teigė, kad pensijų fondų valdymo bendrovės nereikėtų rinktis pagal paskutiniu metu pasiektus gerus rezultatus.
„Tai nereiškia, kad geri rezultatai ir ateityje bus tokie pat. Jeigu rinkose vyks kokios nors korekcijos, vertybinių popierių kainų kritimai, tai neišvengiamai mažės ir fondo rezultatas. Riziką suvaldyti gali kvalifikuotas fondo valdytojas. Bet kokiu atveju rizika tenka valdytojui ir tai, ką pasiekė dabar fondai savo rezultatais, nereiškia, kad taip pat bus ir ateityje”,- sakė specialistė.
Nepelningus ar nuostolingus fondus jų valdytojai gali nuslėpti.
„Šitokius tikrinimus mes darome nuolatos. Taip pat tikriname iš įmonių gautą informaciją. Todėl pagrindo teigti, kad nepelningi ar nuostolingi fondai yra nuslepiami, tikrai neturime”,- tikino ji.