Lietuvos europarlamentarai atstovauja mums Europos Parlamente jau pusę kadencijos.
Vakar spaudos konferencijoje europarlamentaras Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad per tą laiką Europos Sąjungoje įvyko daug svarbių pokyčių.
ES pasipildė dviem naujomis narėmis – Bulgarija ir Rumunija, kurios pagausino europarlamentarų skaičių nuo 732 iki 785.
Buvo įsteigtos naujosios ES institucijos. Šiek tiek pakito naujosios kaimynystės politika. Slovėnija įsivedė eurą ir vis daugiau šalių ratifikuoja Europos Konstituciją. Buvo priimti ir kiti svarbūs teisės aktai, pavyzdžiui, ES paslaugų direktyva.
Ypač svarbiu mūsų šaliai įvykiu E.Gentvilas vadina tai, kad pernai nuspręsta Europos lyčių lygybės institutą įsteigti Lietuvoje. Tuo ypač rūpinosi pats E.Gentvilas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Europos lyčių lygybės institutas bus pirmoji ES institucija Lietuvoje. Kol kas tarp naujųjų narių tik Lietuvoje ir Lenkijoje nuspręsta steigti svarbias ES institucijas.
Institute bus sprendžiami ne tik Lietuvos, bet visos ES lyčių lygybės klausimai. Tačiau kadangi institucija veiks Lietuvoje, pasak E.Gentvilo, daugiausiai pavyzdžių, nagrinėjant lyčių santykį darbo rinkoje, tėvystės ir motinystės atostogų svarbą ir panašiai, bus imama iš mūsų šalies.
Svarbu ir tai, kad naujosios ES narys – Bulgarija ir Rumunija – pakeitė naujosios kaimynystės politikos vagą. Anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama pietinėms ES šalių kaimynėms. Dabar labiau rūpinamasi rytinėmis ES valstybių kaimynėmis.
Dar vienas itin svarbus posūkis ES politikoje – euro zonos plėtimas. Bendrą ES valiutą pernai pasisekė įvesti tik Slovėnijai, nors to siekė ir Lietuva bei Estija.
E.Gentvilo nuomone, pas mus euras neįvestas todėl, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija tik deklaravo norą priklausyti euro zonai, bet nepakankamai padarė, kad tai būtų pasiekta.
Klaipėdietis europarlamentaras apgailestauja ir dėl to, kad dar ne visos ES narės ratifikavo Europos Konstituciją. Dabar jai pritaria 18 iš 27 ES valstybių. E.Gentvilas įsitikinęs, kad ES Konstituciją priimti svarbu nes kol ji neįsigalios, nebus reglamentuota bendrijos užsienio politika. Kol kas Europos Sąjungoje nėra užsienio reikalų ministro, kuris spręstų išorinius bendrijos reikalus.
Tačiau vieną svarbų Lietuvai dokumentą ES jau priėmė. Tai – Paslaugų direktyva, atversianti galimybes lengviau verslininkams teikti savo paslaugas kitose ES šalyse.