Marijampolės Birutės Stankūnienės menų galerijoje atidaryta žymaus praėjusio amžiaus Prancūzijos fotomenininko Izraelio Bidermano, žinomo Izio vardu, darbų paroda „Izio sugrįžimas”.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus darbuotojos, fotografijos meno istorikės Margaritos Matulytės, pristačiusios marijampoliečiams parodą, tai savotiškas garsaus menininko sugrįžimas į gimtinę. Du `mėnesius ši paroda rodyta Vilniaus parodų lankytojams, o dabar su ja gali susipažinti ir menininko gimtinė. „Drįstu manyti, kad nuo šiol Bidermano vardą jau žinos ne tik menotyrininkai, bet ir visa visuomenė”, – sakė Matulytė. Jos teigimu, tai trečioji tęstinio Dailės muziejaus tarptautinių parodų ciklo „Sveika, Europa!” paroda, kurią sudaro dvi dalys.
Kūrybą skolina sūnus
Izio kūrybos retrospektyvoje – penkios temos – „Svajonių Paryžius”, „Cirkas ir gatvės artistai”, „Londone su Preveru”, „Izraelis”, „Susitikimai”. Kitoje – pavadintoje „Izio pasaulis” – paties fotografo, jo bičiulių dailininko Marco Chagallo, poeto Jacques’o Prevert’o ir kitų fotografijos, taip pat dokumentinis filmas apie Izį.
Matulytės teigimu, fotomenininko archyvas priklauso Paryžiuje gyvenančiam jo sūnui Manueliui Bidermanui. Jis sutiko parodai Lietuvoje paskolinti kūrinius ir suteikė Dailės muziejui išskirtinę teisę pirmą kartą šalyje eksponuoti ir paskelbti žymaus fotomenininko kūrybą. Po parodos Vilniuje ekspozicija buvo išskaidyta į dvi dalis, viena jų eksponuojama Bidermano gimtinėje Marijampolėje, kita – Panevėžyje.
Nuo skurdo bėgo į Prancūziją
„Į Prancūziją iš Marijampolės Izis atvyko be grašio kišenėje, neturėjo asmens dokumentų, nieko nepažinojo ir nemokėjo prancūzų kalbos. Jo tėvai gyveno skurdžiai. Kiek pramokęs fotografo amato nuo šešiolikos metų Izis su draugu keliavo po Lietuvą ir fotografavo. Bet tai buvo tik gynimasis nuo skurdo. Nuo pastarojo ir bėgo į Prancūziją”, – kalbėjo istorikė Matulytė. Anot jos, tas devyniolikmečio Izio pabėgimas į užsienį buvo jam lemtingas – ne tik išsaugojo gyvybę, Lietuvą okupavus vokiečiams, bet ir leido užkopti į fotomeno aukštumas. Jau po dvidešimties metų Moderniojo meno muziejuje Niujorke vykusioje parodoje Bidermano fotografijos eksponuotos šalia pasaulinio garso fotografų kūrinių. Išėjo ir pirmas jo fotografijų albumas „Svajonių Paryžius”. Izis dirbo svarbiausiame tų laikų prancūzų žurnale „Paris-Match”, ir šis darbas suteikė jam galimybę susipažinti su garsiais to meto menininkais, rašytojais, politikais.
Jis buvo vienišius svajotojas
Kaip pažymėjo menininko amžininkai, fotomeno kritikai, nešinas fotoaparatu Paryžiaus, kitų miestų gatvėmis Izis mėgo klaidžioti kur akys veda, neįtikėtinose vietose laukdavo, kol kas nors nutiks. Dauguma žmonių menininko fotografijose atrodo laukiantys. Gal belaukiantys geresnių laikų, gražesnio gyvenimo. „Tikriausiai dėl to, kad pats buvo vienišius svajotojas, Izis visą gyvenimą skatino žmones svajoti. „Žmonės, kuriuos fotografuoju, atrodo svajingi arba žvelgia į tolį… Atrodo, kad mano fotografijose svajoja net gyvūnai”, – Izį citavo Matulytė. Izio fotografijos išsiskiria paprastais, bet įžvalgiais realistiniais vaizdais, savitu sugebėjimu vaizdu perteikti žmogaus dvasinį pasaulį.
Dovanojo keletą nuotraukų
Nors su iš Marijampolės kilusio fotomenininko darbais marijampoliečiai galės susipažinti tik mėnesį, dalelė jo mieste išliks visam laikui. „Man džiugu pranešti, kad Izraelio Bidermano sūnus Manuelis, Marijampolėje apsilankęs prieš porą mėnesių, buvo labai patenkintas šia viešnage ir gimtajam tėvo miestui dovanoja keletą jo darytų fotografijų. Tarsi susitaikymo ir dėkingumo ženklą už tai, kad Bidermano vardas Marijampolėje nėra pamirštas”, – per parodos pristatymą kalbėjo Prancūzų kultūros centro Lietuvoje darbuotojas Loicas Salfati.