Žvaigždutės ir vos įžiūrimos išnašos reklaminiuose leidiniuose ar sutartyse tyčia klaidina žmones. Tačiau tik vienetai suklaidintų žmonių ieško teisybės.
Neatitinka tikrovės
„Aviabilietai ypatingomis kainomis*”, „Mūsų banko palūkanos mažiausios*”, „Visos prekės tik po 1 litą*” – tokiais viliojančiais šūkiais prekių ir paslaugų pardavėjai siekia priversti vartotojus pirkti.
Tačiau tik akylas pirkėjas reklaminio leidinio ar pasirašomos sutarties apačioje pastebi mažomis raidėmis nurodytas papildomas sąlygas – aviabilietų kaina pateikiama be oro uosto mokesčio, banko siūlomos palūkanos mažiausios tik ištikimiems klientams, o pašto dėžutėje rastame buklete nurodyta agurkų kaina gali skirtis nuo parduotuvėje esančios.
„Jeigu leidinyje kainos nesutampa su parduotuvėse pateiktomis, prašome leidinyje nurodytas kainas laikyti spaudos klaida”, – skruzdės dydžio žodeliais patikslinama paskutiniame bukleto puslapyje. Paprastai aukštesnė būna prekybos centre nurodoma prekės kaina.
Gina įstatymai
Verslininkų įprotis klientus vilioti nereikšmingomis žvaigždutėmis, o vėliau apkrauti papildomomis, dažniausiai vartotojui nepalankiomis sąlygomis, jau tapo kasdienybe.
Tai pripažino ir Lietuvos vartotojų teisių gynimo centro vadovas Paulius Mereckas.
Jis įsitikinęs, kad tokie naujoviški rinkodaros triukai galop atsigręžia prieš pačius reklamuotojus. „Jeigu žmogų pavilioja tokia reklama, bet vėliau jis supranta, kad žadėtomis sąlygomis jis prekės ar paslaugos neįsigis, argi jis dar kartą eis į tokią parduotuvę, ar kreipsis į tokius verslininkus?” – klausė jis.
Pasak Vartotojų teisių gynimo centro vadovo, nors dėl raidžių dydžio ne visi įsidėmi informaciją apie papildomas sąlygas, tai nelaikoma nusikaltimu – esą Reklamos įstatymas nenumato, kokio dydžio raidėmis turėtų būti pranešta vartotojams nepalanki informacija.
„Tačiau tame pačiame įstatyme parašyta, kad reklamos turinys turi būti aiškiai pateiktas. Triukas, kuriuo naudojasi prekybos centrai, skirtingas kainas nurodydami reklaminiuose bukletuose ir pačiose parduotuvėse, jau galėtų būti nagrinėjamas kaip pažeidimas”, – teigė P.Mereckas.
Pasirašo skubėdami
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama gali būti laikoma klaidinanti, jeigu joje nurodyti teiginiai yra neteisingi arba jų pateikimo forma nėra aiški. Į tokią kategoriją patenka ir į tūkstančius gyventojų pašto dėžučių kone kiekvieną rytą išmėtomi minėti prekybos centrų reklaminiai bukletai.
Nuo smulkų šriftą mėgstančių verslininkų nukenčia ir sau nepalankias sutartis pasirašantys klaipėdiečiai. Per skubėjimą ar naivumą gyventojai dažnai iki galo neperskaito papildomų sutarties sąlygų ir drąsiai tvirtina sutartį savo parašu.
Civiliniame kodekse ir Vartotojų teisių gynimo įstatyme numatyta, kad sutartis gali būti laikoma nesąžininga, jeigu jos sąlygos užslėptos mažesniu teksto šriftu ar išdėstytos priede, kuriame vartotojas nesitiki rasti sau svarbios informacijos. Tačiau žvaigždutėmis pažymėti paaiškinimai dažnai spausdinami būtent mažesniu šriftu ir skelbiami sutarties prieduose.
Skundų – vienetai
P.Mereckas sutiko, kad ne visi vartotojai atkreipia dėmesį į verslininkų gudriai užslėptą informaciją. Tačiau į tokias pinkles patekęs žmogus gali kreiptis į valstybines institucijas, kurios nagrinėja skundus ir, reikalui esant, perduoda juos teismui.
P.Merecko teigimu, vartotojus klaidinusiems pardavėjams gali būti skirtos įvairios nuobaudos – nuo įspėjimo iki dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamų baudų.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiasis specialistas Domas Šukys dienraščiui sakė, kad Klaipėdos apskrityje tokie skundai – retenybė.
Dėl bukletuose esančios klaidinančios reklamos kreipėsi tik vienas žmogus. Specialistai surinko kone visų Klaipėdoje esančių prekybos centrų reklaminius bukletus ir išsiuntė juos į Konkurencijos tarybą. Ši jokių pažeidimų nenustatė, todėl gyventojo skundas liko nepatenkintas.
Dėl nesąžiningų sutarčių uostamiestyje skundėsi du žmonės. Abu – dėl tos pačios bendrovės sutarčių. Buvo išsiaiškinta, kad sutartys išties yra klaidinančios, todėl bendrovė buvo paraginta nesąžiningas sąlygas iš sutarčių išbraukti. Nusižengusi bendrovė reikalavimą įvykdė.
Nors ir pripažino, kad problema egzistuoja, D.Šukys negalėjo pasakyti, kodėl, jo manymu, suklaidinti žmonės retai kreipiasi į vartotojų gynėjus.