Trumpaplaukės moterys ir ilgaplaukiai vyrai

Kodėl vyrai užsiaugina ilgus plaukus? Kodėl moterys skutasi plikai? Iš tingėjimo, „mandrumo”, iš principo?.. Klausiame jų pačių.

Kuo ilgesni – tuo blogiau

Pramogų verslo atstovė, radijo stoties „Vox Maris” rytinio eterio balsas Rosita Paulauskaitė su ilgais plaukais atsisveikino dar būdama dešimties metų. Mergina, kuri ir skutosi plikai, ir dažė plaukus kone visomis vaivorykštės spalvomis, teigia: „Ilgi plaukai – gražu, bet – ne man. ..”

„Buvo kilęs noras užsiauginti plaukus, ir ne kartą, bet kuo ilgesni jie darosi, tuo aš sau labiau darausi panaši į bobą. Man prieš bet kokius „tūsus” nereikia sukti smegenų, kaip pasidaryti šukuoseną, nereikia sėdomis miegoti, galvą prisismaigsčiusi bigudžių.

Grupės „Junior” laikais buvau nusiskutusi plikai, ir man patiko. Bet, žinoma, ir plikai galvai reikia daug priežiūros: dažnai paskusti, patepti kremais. Vasarą būtina galvos apdangalą užsidėti, žiemą, kas be ko, be kepurės net nosies į lauką neiškiši. Kitas dalykas – į bet kokį kitokį reiškinį žmonės vėpso kaip išprotėję. Bet tai ne mano, o jų problema. Niekada į tai nekreipiu dėmesio.

Trumpi – patogiau ir linksmiau

„Trumpi plaukai leidžia man jaustis jaunai. Nors jau turiu vaikaičių, širdyje dar pati noriu siausti kaip vaikas. Ir drastiškai plaukus padažyti, ir net retsykiais ežiuku nusikirpti”, – sakė Etnologijos centro etnologė Valerija Jankūnaitė.

„Anksčiau visos merginos turėdavo ilgas kasas. Čia nebuvo išimčių. Pindavo gražiomis pynelėmis. Ir kuo tų pynelių daugiau, tuo mergina buvo iš turtingesnės šeimos. Jokių kirpčiukų ar pakarpymų niekada mergaitės sau neleisdavo. O kai mergina ruošdavosi tekėti, per mergvakarį, jau nukirpdavo kasas ir užrišdavo skarą. Taip ji įžengdavo į motinystę. Ir šiukštu jokiu būdu negalėdavo iš po skaros išlįsti koks plaukelis. Ištekėjusi moteris privalėjo būti rimta, dora, ir – jokio valiūkiškumo!

O aš buvau revoliucionierė. Mokyklos laikais taip pat būdavo privalu ilgus plaukus surišti į dvi ar vieną kasą. Ir aš devintoje klasėje juos nusirėžiau. O kokia kilo revoliucija, tikra nepasitenkinimo banga. Buvau vos ne pirštais badoma dėl tokio savo elgesio.

Dabar trumpi plaukai man – patogu, antra – tinka, o trečia – jie nėra tokie stori, kad ilgi gražiai atrodytų.”

Ilgi plaukai – tai laisvė

Televizijos „Balticum” laidos „Reidas” redaktorius Gintaras Vaičekauskas ilgus plaukus užsiaugino tik pajutęs laisvę.

„Mokykloje man neleido, armijoje – taip pat ne, institute turėjau kaip koks žioplys vaikščioti su atlėpusiomis ausimis. Ir kai tik pasijutau laisvas – užsiauginau.

Žmona Giedrė iš pradžių sureagavo nekaip. Mat ji ilgą laiką buvo įsitikinusi, jog vyras turi tik du svarbius dalykus – gražius sėdmenis ir trumpus plaukus. Bet dabar dėl antrojo punkto ji pakeitė savo nuomonę. Ir netgi prašo, kad aš juos padažyčiau, nes pasirodė pirmosios žilos gijos.

Kada dažysiu? Niekada. Man gražu žili plaukai. Ir iš viso aš niekada nesu buvęs pas kirpėją. O pūkus nuo plaukų man periodiškai nuskabo „Vakarų ekspreso” reklamos skyriaus vadovė Alina. Ji – puiki meistrė ir nežadu jos keisti.

Kiekvieną rytą aš plaukus trinku – labai geras žodis, būtinai jį pavartokite (reikia sakyti „trenku”. – Red. past.) – šampūnus keičiu, balzamus naudoju. Kai išsiplaunu (reikia sakyt „išsitrenku”. – Red. past.), jokių džiovintuvų nenaudoju. Man dukra Guostė juos šlapius supina į kasą arba žmona Giedrė suriša su gumyte. Pats nemoku. Ir kol atvažiuoju į darbą, išdžiūva. Tada pasileidžiu kasas ir išlipu iš automobilio pasiruošęs naujai darbo dienai.

Plaukai svarbiau už postą

Klaipėdos universiteto rektoriui Vladui Žulkui kolegos grasino nerinksiantys į šį aukštą postą, jei jis nenusikirpsiąs savo ilgų plaukų. „Aš jiems atsakiau – nerinkite. Plaukų kirptis tikrai nežadu”, – sakė rektorius.

„Kirpykloje nebuvau penkiolika metų, žmona galiukus apkerpa, ir gerai. Dažyti? Nebent oranžine spalva, bet tada kolegos tikrai sukiltų prieš mane.

Kartą norėjau ežiuku nusikirpti, bet žmona neleido. Klausau. Bet būna, kad jie man kartais trukdo, ypač nardant ar stovint plynoje vietoje. Patarlei apie ilgą plauką – trumpą protą reikia pritarti – gi liaudies išmintis… Jei ne tie ilgi plaukai, kas žino – gal šiandien ne rektoriau kėdėje sėdėčiau”, – šmaikštavo mokslininkas.

Ilgi plaukai sukelia pagarbą

Vaikų ir jaunimo teatro „Aušra” režisierius ir aktorius Gediminas Milinis per penkerius metus užsiaugino juosmenį siekiančius plaukus. Šiandien dėl vaidmens jis juos gerokai patrumpino, tačiau neilgam: netrukus ir vėl būsiąs ilgaplaukis.

„Mano plaukų ilgis ir spalva žmonėms sukelia nuostabą. Ne, niekada nesišaipo – atvirkščiai: ilgi plaukai kelia pagarbą. Kartą teko susidurti su stipriai išgėrusiais skustais vaikinais. Norėjo aiškintis santykius. Bet pamatę plaukus ir išgirdę, kad juos auginau penkerius metus, nuleido garą ir pradėjo normaliai kalbėtis. Sakė, jog reikia gerbti tokį žmogų. Būna ir kurioziškų situacijų. Stovi autobuse, o mama vaikui sako: „Paklausk tetos, ar nesiruošia lipti…”

Ingrida Albrechtienė

„Vakarų ekspresas”